„Prisimenu, kaip būnant tikriausiai septynerių, aš pirmą kartą rimtai susimąsčiau, kad mano svajonė – būti garsia dainininke. Aš sėdėdavau namuose ant palangės, žiūrėdavau į Kauno horizontus ir mintyse matydavau save su mikrofonu, ant scenos, kur manęs klausosi daugybė žmonių. Svarbiausias dalykas yra tai, kad man nereikėjo aplodismentų, nereikėjo kažkokios šlovės ar perdėto garbinimo.
Aš norėjau, kad visi kartu dainuotų su manim, šypsotųsi, šoktų ir visiems būtų gera. Šiame vaizdo klipe pabandėme su komanda atskleisti pagrindinę idėją - kad ir kokios neįgyvendinamos svajonės mus aplankytų vaikystėje, visos jos pasiekiamos. Reikia tik atsikelti iš lovos ir žengti pirmąjį žingsnį jų link. Aš nenoriu būti kažkokia mokytoja ar guru, bet aš kasdien sakau savo armijai sekėjų socialiniuose tinkluose – ženkite tą žingsnį ir jums būtinai pasiseks“, – naujo kūrinio mintimis dalinasi N .Bunkė.
Naujausiame N. Bunkės vaizdo klipe „Aš gyvenu“ galima pamatyti ir dar niekur nerodytus kadrus iš jos gyvenimo koncerto “Verta milijono“ Žalgirio arenoje, rašoma pranešime spaudai. Žinoma moteris sako, kad tą dieną išgyventas emocijas, ji prisimena kaskart paėmusi į rankas mikrofoną:
„Tam, kad išgirstų mano dainas, palaikytų, pamatytų šou, žmonės skrido iš užsienio, važiavo iš visų Lietuvos miestų. Žalgirio arenoje tiesiog neliko vietų visiems norintiems. Ar galima įsivaizduoti ryškiau išsipildžiusią svajonę? Manau, kad žiūrėdami šį vaizdo klipą, klausydami dainos kiekvienas atras save ir, galbūt, jiems tai bus įkvėpimas iškelti bures ir pagaliau skristi ten, kur labiausiai norisi. Nors ši daina skirta visiems klausytojams, visgi mano didžioji auditorijos dalis yra moterys. Tad klausydamos šią dainą, neabejoju, jos atras vidinių jėgų ir stiprybės pačios, be niekieno pagalbos, pasiekti to, ko nori.“
Paklausta apie kelią į asmeninę laimę ir sėkmę, Natalija Bunkė atvira - ne visuomet viskas būna taip gražu, kaip atrodo, o siekiant savo svajonių neretai pasitaiko pavydinčių žmonių, kurie nebūtinai linki gero. Du dešimtmečius šou versle karaliaujanti N. Bunkė prisipažįsta - svarbiausia taisyklė - nepasiduoti aplinkinių nuomonei:
„Kai su grupe „YVA turėjome pirmus pasirodymus televizijos laidose – buvo tokių, kurie juokėsi, o mes išleidome kasetes ir kompaktus, kurie buvo perkamiausi Lietuvoje. Kai koks nors save tobulu vokalistų laikantis žmogus pasakydavo, kad man ar mano grupei ne vieta scenoje - po savaitės tame pačiame koncerte jis girdėdavo, kaip su mūsų dainomis šėlsta visas miestas, o jo dainos priedainį žino vos keli.
Kai paskelbiau koncertą Žalgirio arenoje, kažkas tyliai džiaugėsi, kaip man nepavyks. O paskui neberado bilietų į mano koncertą, nes visi buvo išpirkti.
Mūsų kelyje pasitaiko įvairių žmonių. Dažnai sulaukiu klausimo - kodėl man taip sekasi. Atsakymas labai paprastas, bet kartu ir labai efektingas – reikia dirbti. Aš galėčiau sėdėti ir aptarinėti kitus, bet aš kasryt keliuosi, dirbu be sustojimo ir jaučiu didžiulę atsakomybę prieš savo gerbėjus, socialinių tinklų sekėjus, elektroninės parduotuvės pirkėjus, savo komandą ir tuos, kurie manimi tiki. O kai daug dirbi, esi sąžiningas – nebelieka laiko ir energijos nereikšmingiems dalykams, žmonėms ir nuomonėms. Turime tik vieną gyvenimą ir kiekvienas galime sėkmingai šauti į dangų.“
