Dažnai manoma, kad taip gyvūnas parodo savo begalinį atsidavimą šeimininkui, kurio išmoko per tūkstančius metų nuo tada, kai buvo prijaukinti pirmieji šunys, ir tuo džiaugiasi. Tačiau nemažai ir teigiančių, kad nuolat iš paskos sekiojanti „uodegėlė“ kartais ima varginti. Bet kodėl kai kurie šunys taip elgiasi?
Gyvūnų elgesio tyrinėtojai mano, kad viena iš tokio elgesio priežasčių – šunys yra bandos gyvūnai, ir savo šeimininką laiko arba gaujos vadu, paskui kurį privalu sekti, arba žemesnio rango gyvūnu, kurio elgesį reikia nuolat stebėti. Tačiau kiti tyrinėtojai daro prielaidą, kad toks šunų elgesys sietinas su noru saugoti žmogų, o gyvūno buvimas greta – jo prieraišumo ir atsidavimo išraiška.
Mokslininkai atliko eksperimentą ir nustatė, kad šunys tikrai myli žmones ir laiko juos savo šeimos nariais. Tai paaiškėjo atlikus šuns smegenų, kurios tuo metu buvo veikiamos skirtingų dirgiklių – įvairių kvapų, šeimininko bei nepažįstamų žmonių ir gyvūnų balsų – tyrimą. Aparatas užfiksavo, kad tuo metu, kai šuo girdėjo šeimininko balsą ar užuodė pažįstamą kvapą, jo smegenyse ypač aktyvi buvo zona, „atsakinga už apdovanojimą“.
Tuo remdamiesi mokslininkai nusprendė, kad šunys iš tikrųjų puoselėja savo šeimininkams šiltus jausmus.
Tiesa, gyvūnų elgesio tyrinėtojai pastebi, kad taip elgiasi ne visi šunys – esą įprotį visur sekti įkandin šeimininko dažniau nei kiti turi tik tam tikrų veislių ir tam tikro amžiaus augintiniai.
Parengta pagal mis.com
