Gimęs 1941 m. gegužės 3 d. Berlyne, jis 1961–1969 m. studijavo slavistiką Berlyne, Sarajeve ir Miunchene, o 1974–1975 m. gilino žinias Vilniuje, studijuodamas baltistiką. 1987 m. tapo mokslų daktaru, vėliau dirbo Miuncheno ir Greifsvaldo universitetuose, kur 1997–2007 m. vadovavo Baltistikos institutui.
Paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje
Jo svarbiausi darbai buvo skirti lietuvių kalbos stilistikai, raštijos istorijai ir vertimų tradicijoms. Reikšmingiausias akademinis veikalas – knyga „Bretkūno tyrimų pamatai: Bretkūno leidimo (NT) komentarų tomas“ (1992), paremta disertacija. Kartu su Friedrichu Scholzu jis parengė ir išleido keturis Jono Bretkūno Biblijos vertimo rankraščio faksimilinius tomus (1991–2002), kurių publikavimas ženklino naują etapą šio XVI a. šedevro pažinime.
Vienu reikšmingiausių J. D. Rangės gyvenimo įvykių tapo 2000 m. Vilniuje surengta tarptautinė paroda „Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas“, skirta lietuviškos Biblijos 400 metų sukakčiai. Parodoje pirmą kartą Lietuvoje buvo eksponuoti aštuoni Jono Bretkūno Biblijos vertimo rankraštiniai tomai, gauti iš Berlyno Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo slaptojo archyvo.
Prof. Rangė buvo vienas pagrindinių šios parodos iniciatorių ir rengėjų. Atidarymo kalboje cituoti jo žodžiai: „Jonas Bretkūnas yra neabejotinai įdomiausia XVI amžiaus lietuvių literatūros asmenybė“, o jo Biblijos vertimas – „šedevras, šiandien galintis būti vadovu bažnytinių tekstų vertėjams“.
Prof. Rangė taip pat vertė lietuvių liaudies pasakas, lietuvių autorių kūrinius (I. Simonaitytės, R. Granausko), parengė laidas apie lietuvių muziką Bavarijos radijui, užsienyje pristatė Lietuvos dailininkų knygų iliustracijas, publikavo tyrimus apie baltų kalbų leksiką, senųjų raštų gramatiką ir kultūrinius ryšius tarp lietuvių ir vokiečių.
2002 m. už nuopelnus lituanistikai prof. Rangė buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu – vienu aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų, skiriamu už išskirtinius nuopelnus valstybei ir kultūrai.
Jo veikla paliko gilų pėdsaką Lietuvos ir Vokietijos kultūriniuose ryšiuose. 2010 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą, įvertinęs ne tik akademinius nuopelnus, bet ir nuoširdų bei sistemingą darbą puoselėjant lietuvių kalbą ir paveldą.
Netekome ištikimo Lietuvos bičiulio, mokslininko, kurio darbai dar ilgai išliks reikšmingi tiek baltistikos, tiek mūsų kultūrinės atminties kontekste. Velionį pergyveno jo žmona Idalija Adelė Rangė (Krikščionaitytė).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
