Operos solistei Martai Lukošiūtei smagiausi dalykai paprastai nutinka ne laisvalaikiu ar įdomiose kelionėse, bet užlipus ant scenos. Vienas toks komiškas atvejis jai kaip reikiant įsirėžė atmintin.
„Buvęs mano širdies draugas turėjo apsaugos darbuotojų įmonę. Kartą, nieko nesakęs, sumanė mane nustebinti ir į koncertą atsivedė didžiulę palaikymo komandą iš savo darbo. Taigi įsivaizduokite: kamerinės salės kairysis sparnas buvo užimtas boksininkų, imtynininkų ir šiaip augalotų vyrukų. Jie nieko neįtariančius solistus, t.y. mano kolegas, palydėdavo tokiomis ovacijomis, kad šiems rodėsi, jog tuoj sprogs ausų būgneliai. Grįžus į užkulisius niekas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kuo tas kairysis sparnas toks įtartinas pasirodė... „Tame kairiajame sparne sėdi vien vyrai ir labai jau įtartinai visi jie siaubingai raumeningi...“ - vieni per kitus stebėjosi mano kolegos“.
Tačiau vakaro kulminacija buvo tada, kai tokią neeilinę palaikymo komandą suorganizavęs vyrukas taip ir neišdrįso savo mylimai solistei įteikti gėlių puokštės... Mat iš kažkur išdygo paslaptingas gerbėjas su, kaip tyčia, gerokai didesniu glėbiu rožių. „Jis esą pamanė, kad daugiau gėlių aš tiesiog nebeišlaikysiu, tačiau esu tikra, kad jis išsigando tos nekuklios gerbėjo puokštės“, - juokiasi M.Lukošiūtė.
Parengė Deimantė Zailskaitė
