Monika Petrulienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt
38-erių vilnietis dirigentas Modestas Pitrėnas – jauniausias tarp praėjusių metų pabaigoje paskelbtų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų. Daugiausia Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje dirbantis menininkas teigia nesekantis madų ir tuo metu, kai jaunieji dirigentai pasaulyje stengiasi išsiskirti šukuosenomis, dirigavimo maniera ar drabužiais, jam svarbiausia su muzikantais ir klausytojais susikalbėti muzikos kalba.
Nacionalinė kultūros ir meno premija M. Pitrėnui skirta už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą. Už pastarųjų septynerių metų darbus įvertintas svarbiausiu Lietuvos kultūros apdovanojimu, M. Pitrėnas dar ne taip seniai, 1996-aisiais, buvo pristatytas kaip talentingas jaunasis atlikėjas festivalyje „Atžalynas“.
Tai, kad tapo dirigentu, M. Pitrėnas vadina Dievo skirtu likimu. Kai paauglystėje pasirinko muziko kelią, jis iki tol tik keletą metų dainavo chore, nesimokė jokioje muzikos mokykloje.
„Aš pasukau savo draugo keliu. Jis nuėjo studijuoti į J. Tallat-Kelpšos mokyklą, ir aš paskui jį strimgalviais nėriau, nes galvojau, kad mane tai traukia. Ir tėvai tam neprieštaravo“, – prisiminė dirigentas.
M. Pitrėnas – pirmas Lietuvos dirigentas, pelnęs aukso medalį prestižiniame Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose, Lenkijoje. Prieš kelerius metus Rygoje M. Pitrėnas apdovanotas už ypatingus nuopelnus Latvijos nacionalinei operai, prezidentas Valdis Zatleras įteikė Pripažinimo Kryžiaus ordiną už indėlį stiprinant Lietuvos ir Latvijos draugystę. Laimėti konkursai, pasak dirigento, padėjo pažinti kitų šalių kolektyvus. Ir specialiai niekada negalvojantis, kaip atkreipti į save dėmesį. Net batutą ir tą kartais susimeistrauja pats – iš kamščio.
Šimtus partitūrų namų kabinete sukaupęs dirigentas sako žinantis, kad jau įgijo muzikantų pasitikėjimą, tačiau vis vien jaudinasi kiekvieną kartą, atsistojęs prie dirigento pulto.
„Patikėkite, labai baisu, ir baisu ne vien dėl to, kad tai šimtas žmonių, o kartais su chorais, su visa mašinerija galima suskaičiuoti ir šimtus žmonių. Tačiau esmė ne ta, kiek žmonių prieš tave stovi. Esmė ta, ar tu turi jiems ką pasakyti, ar jie gaus iš tavęs žinią, kuria jie įtikės“, – kalbėjo jis.
Paskelbus Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus, priekaištauta, kad M. Pitrėnas – dar per jaunas šiai premijai. Tačiau anksčiau jomis įvertinti dirigentai Gintaras Rinkevičius ir Robertas Šervenikas taip pat buvo jauni.
„Jokia aš konkurencija didžiai gerbiamam Donatui Banioniui, kurio kandidatūra buvo svarstoma už viso gyvenimo nuopelnus. Mano kandidatūra buvo minima tik 7 metų kūrybos kontekste. Tad nekonkuravau aš su didžiai gerbiamu aktoriumi, ir tikrai linkėčiau, kad jis gautų tą premiją“, – sakė M. Pitrėnas.
Buvęs Kauno simfoninio orkestro meno vadovas, dabar – Nacionalinės Latvijos operos vyriausiasis dirigentas teigia visada grįžtantis į Lietuvą, ar tai būtų visai šeimai skirti koncertai, ar sudėtingesni kūriniai. M. Pitrėnas teigia pirmenybę teikiantis jauniems lietuvių šiuolaikinės muzikos kompozitoriams, nes tik atlikus jų kūrinius, parodžius jiems dėmesį, kada nors išauginsime klasikus.
