Renginyje kviečiami dalyvauti Nacionalinės premijos laureatai, Seimo nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai. Nacionalinės premijos laureatus sveikins liaudies dainų atlikėja, 2008 metų Nacionalinės premijos laureatė Veronika Povilionienė ir saksofonininkas, 2002 metų Nacionalinės premijos laureatas Petras Vyšniauskas, operos solistė, „Operos švyturio“ premijos laureatė Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnė (akompanuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Nijolė Ralytė). Renginio pabaigoje 1996 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Vladimiras Prudnikovas su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studente Renata Dubinskaite ir doktorante Saule Šeryte pakvies į teatralizuotą baroko stiliaus koncertą.
Nacionalinės premijos laureatų darbai bus pristatyti Parlamento galerijoje surengtoje ekspozicijoje. Lankytojai turės galimybę pamatyti Vlado Vildžiūno skulptūras, Žilvino Kempino instaliacijas, Eugenijaus Miliūno architektūrinius sprendimus, Kęstučio Nastopkos knygų parodą ir Vitalijaus Mazūro scenines kompozicijas.
Vasario 16 d. 14–17 val. Parlamento galerijoje skelbiamos atvirų durų valandos. Įėjimas į renginį laisvas – per Seimo I rūmų apsaugos postą.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybos paroda Seime bus eksponuojama iki kovo 4 dienos. Parlamento lankytojai kviečiami susipažinti su ekspozicija penktadieniais atvirų durų valandų metu.
2012 metais Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos atiteko skulptoriui Vladui Vildžiūnui – už modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą, literatūrologui ir literatūros kritikui Kęstučiui Nastopkai – už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną, scenografui Vitalijui Mazūrui – už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta, architektui Eugenijui Miliūnui – už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą, vizualaus meno kūrėjui Žilvinui Kempinui – už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą ir dirigentui Modestui Pitrėnui – už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą.
