Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“, kurią veda PROFITUS rinkodaros vadovė, finansinės edukacijos entuziastė ir lektorė Miglė Juškevičiūtė, L. Suodaitis papasakojo apie šeimą, kurioje augo, sprendimą rinktis darbą, o ne universitetines studijas, milijoninę verslo apyvartą ir tai, ką jam iš tiesų reiškia finansinė laisvė.
Verslumas prasidėjo dar mokykloje
Kaip pasakojo Laurynas, iki septintos klasės jis gyveno Šakiuose, o vėliau dėl tėvų karjeros šeima persikėlė į Šiaulius. Nors šeima nebuvo itin pasiturinti, pašnekovas pabrėžė, kad ir skurde negyveno – tėvai stengėsi pasirūpinti šeima ir ieškojo įvairių galimybių užsidirbti.
Jie neapsiribojo vien darbu nuo ryto iki vakaro. Po darbo tėvai rūpinosi nedideliu ūkiu, augino maistą ir užsiėmė papildoma veikla. Laurynas sako, kad ši aplinka padėjo jam suprasti, jog pinigai neatsiranda savaime, o norint jų užsidirbti kartais reikia patiems sugalvoti, ką daryti.
„Tėvai vertėsi, kaip galėjo, kuo galėjo, ir darė tai, kas tuo metu buvo prieinama. Dabar, kai pats esi suaugęs ir patyręs, pamatai, kokiame kontekste tėvai mus augino, ir supranti, kaip kardinaliai pasikeitė Lietuva nuo tų laikų, kai gimiau 1990-aisiais, iki dabar. <...> Tėvai, be savo įprasto darbo nuo aštuonių iki penkių, dar turėjo nedidelį ūkį – po darbo užsiaugindavo mėsos, daržovių ar susigalvodavo kokią nors kitą veiklą, kuri galėtų atnešti pinigų“, – pasakojo L. Suodaitis.
Laurynas jau vaikystėje ieškojo būdų užsidirbti. Vienas ryškiausių jo prisiminimų – pradinėse klasėse mokykloje įkurta parduotuvėlė. Berniukas pastebėjo, kad mokiniams kartais pritrūksta kanceliarinių prekių, o iki artimiausio knygyno per pertrauką nubėgti ne visada įmanoma. Taip gimė idėja prekiauti tuo, ko bendramoksliams prireikdavo čia pat.
„Pradinėse klasėse atsidariau savo kanceliarinių prekių parduotuvę. Mokytoja man skyrė tokią standartinę sekciją su stiklinėmis durelėmis, vieną lentyną, ir ten viską laikiau. Pagrindinis verslas buvo sąsiuviniai ir kapsulės rašikliams. Dar susiveikdavome „Teleloto“ bilietų rulonų popieriaus. Buvo labai gera marža“, – vaikystės verslą prisiminė jis.
Tačiau ši istorija baigėsi ne taip, kaip mažasis verslininkas tikėjosi. Nors mokytoja džiaugėsi jo iniciatyva, po tėvų susirinkimo mama pareikalavo uždaryti parduotuvėlę arba uždirbtus pinigus atiduoti klasės fondui.
„Mama grįžo iš susirinkimo ir pasakė: arba uždarai, arba atiduodi pinigus klasės fondui. Tada ir uždariau. Dabar suprantu, kad mano mama buvo užaugusi aplinkoje, kurioje nieko sau nereikia, viską reikia atiduoti kitiems. Tai buvo suprantama, tokia buvo santvarka. Bet savo sūnui taip tikrai nedaryčiau“, – tikino pašnekovas.
L. Suodaitis prisiminė, kad visai neseniai sūnus pats pasiūlė kartu sugalvoti kokį nors verslą. Lauryną nudžiugino tokia iniciatyva, todėl jis nusprendė ne slopinti vaiko idėją, o paskatinti ją plėtoti.
„Jis man sako: „Tėti, kokį mudu verslą galėtume daryti? Gal parduotuvę kokią?“ Atsakiau, kad sugalvotų, o aš padėsiu. Jeigu matyčiau, kad vaiko projektas man kainuotų daugiausia šimtą eurų, bet jam suteiktų neįkainojamų gyvenimo pamokų, tikrai skatinčiau ir patarčiau. Manau, tokius dalykus verta pradėti mokytis kuo anksčiau, jeigu vaiką jie traukia“, – kalbėjo L. Suodaitis.
Nebaigė trijų universitetų
Lauryno išsilavinimo istorija taip pat neįprasta. Pašnekovas atskleidė, kad buvo pradėjęs studijas trijose aukštojo mokslo įstaigose, tačiau nė vienų jų nebaigė. Viena svarbiausių priežasčių buvo dar studijų pradžioje atsiradusi galimybė dirbti finansų srityje.
„Kai įstojau, po dviejų ar trijų mėnesių pradėjau dirbti. Turbūt tai ir buvo priežastis, dėl kurios turėjau atsisveikinti su pirmąja švietimo įstaiga, nes dalį pažymio rašydavo už lankomumą. Aš mėgdavau nueiti ir pasiginčyti, kodėl taip vertinama. Man atrodė, kad lankomumas neturi nieko bendra su išsilavinimo kokybe.
Aš sakiau, kad finansų rinkos yra tiesiogiai susijusios su tuo, kam universitetas mane ruošia. Tačiau man atsakė, kad studentai neturi laiko dirbti visą darbo dieną, todėl turiu apsispręsti. Aš apsisprendžiau dirbti, nes man buvo tikrai daug įdomiau“, – teigė L. Suodaitis.
Kadaise Laurynas buvo ir Šakių savivaldybės tarybos narys. Visgi šiandien jis yra pasukęs į kelionių verslą. Tačiau jo gyvenime būta ir dar vieno įdomaus etapo, kai su buvusia sutuoktine Viktorija Siegel jis kartu plėtojo elektroninę parduotuvę, prekiaujančią grožio produktais. Ji prisiminė, kad per COVID-19 pandemiją žmonės daugiau laiko leido namuose ir aktyviai viską pirko internetu. Tuo laikotarpiu šeimos verslas neįtikėtinai greitai išaugo.
„Per metus nuo nulio išaugti iki beveik pusantro milijono eurų grynojo pelno ir septynių milijonų eurų apyvartos – tai buvo kažkas iš kosmoso srities. Dabar tu čia daryk ką nori ir nieko nepadarysi. Pandemija buvo visiškai kitoks laikotarpis, žmonės sėdėjo namuose ir pirko, nes tai tapo savotiška pramoga. Reikėdavo dienomis ir naktimis sėdėti ir galvoti, kaip užaugti tiek, kad galėtum patenkinti paklausą“, – prisiminė L. Suodaitis.
Įsigijo išsvajotą pirkinį
O ką Laurynui šiandien gyvenime reiškia laisvė, kurią suteikia pinigai?
„Laisvė – tai galimybė spręsti, kur tą dieną nori būti. Ar nori važiuoti į sodybą su sūnumi grybauti, žvejoti, o kitą dieną galbūt daugiau padirbėti. Pinigai leidžia rinktis, kaip nori gyventi. Dažnai sakoma, kad ne piniguose laimė, bet galbūt būtent per jų suteikiamą laisvę ir ateina ta laimė.
Šių metų pavasarį nusipirkau visureigį „Land Rover Defender“, apie kurį seniai svajojau. Negaliu sakyti, kad anksčiau neturėjau tam galimybių, bet galbūt tuo metu taip nevertinau, kad, jei gali įgyvendinti savo svajonę, verta tai padaryti. Buvo labai gera tinklalaidė su Giedriumi Savicku, kur jis pasakojo, kad mama po trisdešimties metų vis dar gailėjosi, jog Palangoje nenusipirko suknelės“, – dalijosi Laurynas.
Būtent tada, kaip teigė L. Suodaitis, jis suprato, kad reikia neatidėlioti savo svajonių ir įsigyti tai, ko trokšta.
„Perku automobiliui detales, pats jį remontuoju, tvarkau kartu su sūnumi – leidžiame laiką drauge. Tuo metu mano galva persijungia į visiškai kitą, kūrybinį režimą. Tai persiduoda ir verslui: pradedu galvoti, kaip vieną ar kitą dalyką padaryti, o ne tik gesinti gaisrus. Manau, kad galimybė įgyvendinti savo idėjas žmogų daro laimingesnį, o kartu ir kūrybiškesnį.
Ne veltui tiek daug kalbu apie kūrybą. Žiūrėdamas į savo vaiką ir matydamas, kaip sparčiai vystosi technologijos, galvoju, kad ateityje kūrybiškumas bus ypač svarbus. Galima rasti įvairių prognozių, kad po dešimties metų visi galėsime uždirbti pakankamai daug, o darbas taps pasirinkimu. Todėl manau, kad kūrybiškumą reikia lavinti nuo vaikystės – nuo „Lego“ konstruktorių dėliojimo iki įvairių idėjų generavimo, bandymų suprasti, kaip veikia pasaulis, skaitymo apie kosmosą ir panašių dalykų“, – kalbėjo L. Suodaitis.
Visą pokalbį galite klausyti čia:
