Nors abu paveikslai identiški, skiriasi tik suknelių spalva. Tad išspręsti šį meno detektyvą iš Danijos į Kretingą atvyko dvi ekspertės.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Tyrė, kieno portretai kabo Kretingoje
Kretingos muziejaus istorikas Tadas nuo sienos nukabina grafienės Praskovijos Zubovienės paveikslą. Tęsiasi šio meno kūrinio istorijos detektyvas. „TV3 žinios“ prieš metus rodė, kaip į Daniją darbinio vizito nuvykusi Kretingos delegacija, šios šalies muziejininkams paliko Kretingoje eksponuojamų grafų Tiškevičių meno kolekcijos paveikslų fotokatalogą. Jame buvo ir XVIII–XIX amžiaus grafienės P. Zubovienės bei jos vyro Dmitrijaus Zubovo paveikslai.
Po kiek laiko danai atsiuntė laišką ir pas juos saugomo XVIII amžiaus danų didikės Bertės Brockenhuus portreto nuotrauką. Ši kaip du vandens lašai panaši į P. Zubovienę. Tik suknelė kitos spalvos. O paveikslą nutapė kone garsiausias XVIII amžiaus pabaigos šios šalies dailininkas Jensas Juelis.
Tad dabar iš Danijos atvykusios dvi meno ekspertės bando šį detektyvą išnarplioti. Kretingos muziejuje jos ima tyrinėti P. Zubovienės paveikslą. Porėmis originalus. Šio menininko kūriniams jis būdingas tokios stačiakampio formos. Drobė originali, sako ekspertės.
„Labai panašu į jo darbą. Aš jau beveik įtikinta, kad čia jo“, – kalbėjo viena iš eksperčių.
Anot eksperčių, paveikslas buvo nutapytas jau ant užtemptos drobės ir tapyba baigiasi ties porėmio kraštais, o pati pustrečio šimto metų paveikslo būklė labai gera. Visais šiais požymiais remdamasi ekspertė patvirtina – tai danų tapytojo Jenso Juelio originalas.
„Mes nepaprastai sujaudintos, kad turime dar vieną patvirtintą didikės portreto versiją ir šis paveikslas pateks į jo 1000-čio darbų kolekciją. Labai svarbu žinoti, kur jo paveikslai atsidūrė“, – pasakojo viena eksperčių.
Kretingoje – ne Zubovų portretai
Tad paslaptis išsklaidyta. Tiškevičių turėtas paveikslas ne tik garsaus menininko, o ir iš Kauno Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus atkeliavusi ir Kretingos muziejuje eksponuojama Praskovija Zubovienė iš tikro yra Bertė Brockenhuus iš Danijos.
„Jis tapė Hamburge, tapė Drezdene, tapė Romoje, tapė Paryžiuje ir Šveicarijoje. Kur buvo labai populiarus tarp turtingų užsakovų. Vėliau grįžo į Daniją, tapė princesę, danų aukštuomenę ir visus kitus“, – pasakojo meno ekspertė Charlotte Christensen.
Maža to, meno specialistės nustatė, kad ir šalia kabėjęs, kaip manyta, Dmitrijaus Zubovo paveikslas nutapytas to paties danų menininko ir čia tikrai negali būti D. Zubovas. Tiesa, kas toks – dar neaišku. Tad kol kas muziejininkai pakeičia tik damos aprašą.
Į Čiurlionio dailės muziejų šie paveikslai pateko 1940-ais metais iš Kretingos. Nuo Lietuvą plešiančių rusų slepiant meno kūrinius buvo skubama, tad jokių aprašų, kas per žmonės čia pavaizduoti, neliko. Ir tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo tiesos paieškos.
„Atkeliavo iš Kretingos. O kas valdė Kretingą? Valdė Zubovai, o vėliau Tiškevičiai. Kadangi portretai labiau bylojo apie tai, kad yra sukurti Zubovų valdymo metu, buvo susieta su Zubovais“, – pasakojo užsienio dailės kuratorė Irmantė Šarakauskienė.
Tačiau viena įminta mįslė, užminė kitą – kaip danų menininko, kuris neturėjo jokių sąsajų su mūsų kraštais, darbai pateko į Lietuvą.
„Grafai Tiškevičiai buvo pasaulinio lygio kolekcininkai. Daug keliavo po pasaulį. Įvairiose šalyse pirko meno kūrinius į savo kolekcijas“, – aiškino užsienio dailės kuratorė Irmantė Šarakauskienė.
Teoriškai Danija gali reikalauti abu paveikslus grąžinti, tačiau dažniausiai taip daroma, kai meno kūriniai į kitą šalį patenka nelegaliais būdais. Na, o „TV3 žinios“ jums būtinai parodys šio detektyvo tęsinį, jei kada paaiškės, kaip danų didikų paveikslai atsidūrė Lietuvoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
