Šiandieninis glotniai skusto veido kultas įvairiose kultūrose skirtingais laikotarpiais tai išpopuliarėdavo, tai vėl būdavo pamirštamas. Pavyzdžiui, senovės Spartoje skustas veidas reiškė nuplėštą garbę: spartiečiai pusiau nuskusdavo bailius, nes bailumas jų santvarkoje buvo nusikaltimas. O Aleksandras Didysis, atvirkščiai, išpopuliarino skutimąsi ir buvo įsakęs tą daryti savo kareiviams – kad mūšio lauke priešai negalėtų pastvėrę laikyti jų už barzdų.
Ūsai, žandenos, įvairių formų barzdelės ir visų šių elementų derinys – barzdų madose, žvelgiant į istoriją, galima aptikti, ko tik nori, tačiau šį kartą pakalbėsime apie tikras barzdas. Tanki, vešli barzda aukštinta ne tik mūsų senolių, apie retų barzdų savininkus sakydavusių: „ūsai kaip katės reti, barzda kaip ožkos smaili“. Vyrai su vešliomis barzdomis paprastai asocijuojasi su patirtimi, branda ir rafinuotu požiūriu į savo stilių. Kita vertus, jei paklaustume moterų nuomonės, tai vyrų su vešliomis barzdomis gerbėjų yra nedaug. Portalas Alfa.lt neseniai klausė savo skaitytojų, ką šios mano apie barzdą užsiauginusį pasaulio moterų numylėtinį Robertą Pattisoną: tik 4 proc. apklaustųjų barzdotas Pattisonas vis dar atrodė žavus, o pusė damų atsakė, kad „su ilga barzda jis atrodo siaubingai“. Panašūs rezultatai gauti ir pasiteiravus apie stiliaus ikona laikomo Davido Beckhamo „barzdoto“ etapo nuotraukas: į klausimą „Ar barzdotas Beckhamas – seksualus?“ daugiausiai spustelėjimų sulaukė atsakymas „Man nepatinka barzda, be jos futbolininkas daug seksualesnis“.
Nuo pagundos savo veidą slėpti po barzda vyrus sulaiko ne tik nepalankus dailiosios lyties atstovių požiūris į šią vyrišką puošmeną, bet ir „techninės“ detalės. Juk barzda – tai ne momentinis stiliaus reikalas (na, nebent ji priklijuojama). Anglų žurnalistas ir rašytojas Gilbertas Keithas Chestertonas sakė: „Negali užsiauginti barzdos, apimtas akimirkos užgaidos.“ Barzdos auginimas – lėtas procesas, reikalaujantis laiko ir kantrybės. O jei pasiryžimo pakanka ir barzdos auginimo procesui esate pasirengęs, siūlome kelis „barzdos brolių“ patarimus ir praktiškas idėjas.
Pasistenkite su maistu gauti pakankamai biotino – B grupės vitamino, kuris labai svarbus plaukų ir nagų augimui bei kokybei. Daug šio vitamino yra mielėse, inkstuose, kiaušinių tryniuose, avižinėse kruopose, kukurūzuose, jautienoje, žirniuose, piene.
Apsišarvuokite kantrybe: pradiniame barzdos auginimo etape procesas žada būti ne iš maloniųjų, o ir vaizdas nekoks, bent jau pirmas šešias savaites.
Barzdos higiena panaši į galvos plaukų: tas pats šampūnas, galima naudoti ir kondicionierių, tik nepamirškite kruopščiai išskalauti, antraip gali atsirasti pleiskanų. Kita vertus, kondicionieriaus poveikis nebus toks stiprus, nes barzdaplaukiai gerokai storesni už galvos plaukus.
Džiovinti džiovintuvo nerekomenduojama – per daug streso veido odai. Užtat po plovimo, nusausinus rankšluosčiu, pravartu barzdą kruopščiai iššukuoti šepečiu, kad plaukai gultų tvarkingai, norima kryptimi.
Formuoti barzdą patyrusieji pataria tik tuomet, kai ji pakankamai užauga ir sutankėja.
Dar vienas patarimas iš patirties – nepagailėkite pinigų ir įsigykite gerą barzdos kirpimo mašinėlę, kuri gerokai efektyviau ir tiksliau padeda prižiūrėti ir formuoti barzdą nei žirklės.
Nepamirškite barzdos šukuoti: nešiokitės su savimi tankias šukutes ir kartais barzdą pašukuokite reikiama kryptimi – išvengsite pasišiaušusios, chaotiškos barzdos vaizdo ir „išmokysite“ plaukus gulti taip, kaip reikia.
Jei barzda žyla, o jums tai nepatinka, barzdaplaukius galite dažyti, tik tam reikia pasirinkti specialiai veido „augmenijai“ skirtus dažus – mat čia plaukai auga storesni ir sunkiau pasiduoda dažymui. Jei sumanysite dažytis pats, nedarykite to iš karto po prausimosi duše, mat vanduo nuplauna natūralius kūno riebalus, kurie veidą apsaugo nuo dažų cheminio poveikio.
Kiekviena barzda – unikali, kaip ir unikalus kiekvieno mūsų veidas, bruožai, todėl atrasti tinkamiausią stilių ir formą teks patiems. Galima kreiptis į profesionalą ir pagal jo suformuotą pavyzdį vėliau pačiam tvarkyti barzdos formą, tačiau Lietuvoje, deja, to padaryti nepavyks, nes paprasčiausiai nėra nei dėmesio vertų specialistų, nei barzdų kultūros.
Legendiniai žmonės ir jų barzdos: Karlas Marxas, Charlesas Darwinas, Ernestas Hemingway'us, ZZ Top, Frydrichas Engelsas.
