Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po kiekvienos chirurginės intervencijos, kiekvieno skalpelio prisilietimo, ant žmogaus kūno lieka randas, tačiau šiuolaikinės medicinos dėka, randus galima išgydyti ir džiaugtis išties puikia odos būkle.

Po kiekvienos chirurginės intervencijos, kiekvieno skalpelio prisilietimo, ant žmogaus kūno lieka randas, tačiau šiuolaikinės medicinos dėka, randus galima išgydyti ir džiaugtis išties puikia odos būkle.

REKLAMA

Laidoje „Sveikas rytojus“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Vyginto Kaikario rubrikoje „Sveikas grožis“ apie rando formavimosi stadijas bei gydymą pasakos gydytoja dermatologė Toma Dimšienė.

„Randui įtakos turi jau pats jo gijimas, kuris turi pradžią ir pabaigą. Tai tarsi nueitas kelias. Jeigu tame kelyje yra kažkokių trikdžių, tam tikroje gijimo stadijoje galima tikėtis įdubusio, atrofinio arba iškilusio, grubaus, raudono rando. Yra atvejų, kai susiformuoja vadinamasis keloidinis randas, kuris netgi peržengia gijimo ribas“, – pasakos T. Dimšienė.

Keloidiniai randai yra neadekvati odos reakcija į pjūvio vietą. Jie gali būti iškilę, rausvi, raudoni, grubūs, o kartais išplinta ir už žaizdos ribų. Nors jie nėra kenksmingi žmogaus sveikatai, vis tik gali sukelti skausmą, niežulio ar deginimo jausmą.

REKLAMA

„Keloidinis randas yra labai sudėtingas, todėl, kad mes tiksliai nežinome dėl ko jis atsiranda. Jeigu pacientas pasako, kad anksčiau turėjo tokį randą, tuomet yra didesnė tikimybė jo atsiradimui, tačiau pats gydymas yra labai sudėtingas“, – kalbės gydytoja dermatologė.

Pasak plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo V. Kaikario iki šios dienos medicina neturi sprendinių šio rando paslapčiai. Atsiradus keloidiniui randui, specialistai jau žino, kad tokiam pacientui, bet kuri operacija vėl gali palikti tokią pačią žymę.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu žmogus turi keloidinių randų, mes stengiamės jį sulaikyti nuo chirurginės intervencijos grožio tikslais, nes vėliau galime turėti ne grožį, o randą“, – sakys „Fi Clinica“ chirurgas V. Kaikaris.

Gydytojai pripažįsta kad geresnių rezultatų pasiekiama, kai rando gijimo procesą prižiūri ne tik pacientą operavęs chirurgas, bet ir gydytojas dermatologas.

„Pirmoji stadija yra žaizdos gijimas, ji trunka iki 2 savaičių. Šį procesą dažniausiai prižiūri chirurgai, jie įvertina, kaip gyja žaizda, ar užtenka vien ją dezinfekuoti, ar reikia tepalų su antibiotikais, specialių tvarsčių, kad būtų paskatinta epitilizacija“, – kalbės plastikos chirurgas.

V. Kaikaris pasakos, jog po 2 savaičių, sugijus pjūviui, randas pradeda formuotis ir „žydėti“. Pasak gydytojo, tokie pacientai pas operavusį chirurgą turėtų kreiptis po maždaug 2 mėnesių.

„Daliai pacientų procedūrų neprireikia. Nėra taip, kad kiekvienas randas turi būti gydomas. Mes, chirurgai, sakome, kad randą vertiname ne anksčiau kaip po metų“, – sakys V. Kaikaris.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak dermatologės T. Dimšienės, gali būti, kad randas „žydėjimo“ fazėje negražės, priešingai – progresuos, tačiau po kurio laiko randas pradės bliūkšti bei minkštėti.

Rando pėdsakų praktiškai nelieka, jeigu yra pažeistas tik odos paviršinis sluoksnis – epidermis, nes jo ląstelės sugeba visiškai atsinaujinti. Tačiau operacijos metu yra neišvengiami gilesni odos sluoksnių pažeidimai, vadinamoje dermoje. Jos gijimo procese defektą užpildo granuliacinis audinys, kuris ilgainiui suformuoja daugiau ar mažiau matomą randą.

Kalbant apie būdus, kaip padaryti taip, kad sugijus žaizdai neliktų rando, klinikos dermatologė T. Dimšienė pasakos, jog rando vietos atsistatymas bei stiprumas gali pasiekti apie 80 proc. Pažeista vieta negali atsikurti visu 100 proc. taip, kaip ląstelės aplinkinėje odoje – to pasiekti yra neįmanoma.

Didžiausia pagalba – kompleksinė randų priežiūra. Pasak dermatologės T. Dimšienės, daug priklauso nuo to, koks randas yra susiformavęs ir kokia gydymo metodika buvo naudota anksčiau. Tačiau jeigu matoma, kad randas yra „sužydėjęs“ ir jo progresavimas yra greitas, gydytojų tikslas yra stengtis, kad randas neprogresuotų bei mažėtų.

REKLAMA
REKLAMA

Po operacijos, sugijus pjūviui, pirmiausia reikia įvertinti pjūvio gijimą ir tai, kaip jis gyja. Tada gydytojas gali įvertinti, kaip atrodys randas, kuris vėliau formuosis.

„Pirmas pasimatymas, kurio aš prašau savo pacientų yra po 2 mėnesių – „žydėjimo“ procese, tam, kad nepavėluotume ir laiku „pagautume“ rando ryškėjimą, augimą, hipertrofiją bei pacientą laiku nukreiptume pas specialistus. Tada prasideda rando gydymas“, – sakys plastikos chirurgas V. Kaikaris.

Pasak T. Dimšienės, jeigu randėjimas nėra normalus, tada gydytojas sprendžia taikyti stipresnius gydymo metodus – tai gali būti lazerinės bei injekcinės procedūros. Kiekvienas sprendimas yra labai individualus. Jeigu randas yra įdubęs, atrofinis, specialistų tikslas yra atauginti ląsteles, kad prisigamintų kuo daugiau kolageno skaidulų.

Randai gali būti šalinami daugiafunkcinio lazerio pagalba, kuris užtikrina, kad procedūra būtų atliekama preciziškai, saugiai ir tiksliai. Lazeris geba gydyti tiek viršutiniame epidermyje, tiek gilesniame, dermos sluoksnyje.

REKLAMA
REKLAMA

„Šalinant randą, lazerio procedūras galima kombinuoti su injekcinėmis procedūromis, kurių tikslas taip pat yra stimuliuoti ląstelių gamybą“, – sakys dermatologė.

Lazerio spindulys veikia odoje esantį kolageną, stimuliuoja jį ir skatina gamybą, kad randas užsipildytų, taip pat didina odos elastingumą pažeistoje vietoje, šlifuoja randą bei koreguoja jo spalvą.

Po operacijų įdubę randai formuojasi gana retai, daug daugiau rūpesčių kelia iškylantys randai, kurių augimą reikia slopinti.

„Ryškėjančio, peraugusio rando gydymo tikslas yra mažinti ląstelių augimą. Tai galima gydyti lazerio pagalba. Dažniausiai naudojami yra kraujagysliniai lazeriai, kurie sukelia pažeidimo hipoksemiją, stabdo rando kraujotaką ir dėl to skatina jo regresavimą. Taip pat galima naudoti ir vietinių glikokortikoidų injekcijas“, – pasakos T. Dimšienė.

Pasak dermatologės, kalbant apie procedūras, taikomas randų naikinimui, nėra nustatyto tikslaus laiko, kada randas pasiekia normalų augimą – tai labai individualu.

REKLAMA
REKLAMA

„Gali būti taikoma ir viena procedūra, ir trys. Atlikę procedūrą, paskiriame kitą vizitą, kurio metu sprendžiame, kokią gydymo taktiką naudosime toliau“, – sakys T. Dimšienė.

Vieno paciento rando gydymui labiau tinka procedūros su lazeriu, kitas randas labiau reaguoja į gliukordikoidus, o kartais reikalinga ir šių dviejų procedūrų kombinacija.

„Būna pacientų, kurie turi labai panašius randus, tačiau atsakas į gydymą gali būti visiškai skirtingas“, – pasakos dermatologė T. Dimšienė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų