REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei neturite tinkamo rūsio, daržovės gali būti laikomos kaupuose arba tranšėjose.

Kaupai dirvos paviršiuje įrengiami arba į žemę įleidžiami ne giliau kaip 0,2 m. Rekomenduojama tranšėjas kasti 1 m pločio, 0,6–0,8 m gylio. Oro temperatūrai reguliuoti kaupuose ir tranšėjose įrengiama ventiliacija. Įvairias daržoves galima laikyti viename kaupe arba tranšėjoje, sudėti tarpais ir perskirti maždaug 20 cm smėlio tarpeliu. Kelių rūšių daržoves galima kaupuoti sudėtas į dėžutes. Šakniavaisinės daržovės (morkos, salierai, petražolės) sluoksniuojamos su smėliu arba priesmėliu– kiekvieną daržovių eilę reikia atskirti 0,5–1 cm smėlio sluoksniu. Burokėliai, griežčiai kaupuose gerai išsilaiko ir be smėlio tarpsluoksnio. Daržovės į tranšėjas ir kaupus dedamos, kai lauko oro temperatūra nukrinta iki 4–5 °C. Dengiama per 2–3 kartus. Nuolat sekama temperatūra kaupo ar tranšėjos viduje. Šakniavaisinės daržovės geriausiai išsilaiko 2–3 °C, kopūstai– 1–2 °C temperatūroje.

REKLAMA
REKLAMA

Svogūnų ropeles rekomenduojama laikyti 1–3 °C temperatūroje, esant 70–80 proc. santykinei oro drėgmei.

REKLAMA

Briuseliniai kopūstai pakenčia 8–10 laipsnių šaltį. Jų derlius imamas vėlai– spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Augalai raunami su šaknimis arba kertami su visu kotu, laikomi rūsyje, sustatyti dėžėje ir prikasti smėliu.

Lapkotiniai burokėliai maistui pjaunami vėliau– apie rugpjūčio vidurį, o atrankos būdu derlių galima rinkti iki pat šalnų. Artėjant šalnoms, augalus reikia išrauti ir, nupjovus lapus, sudėti į dėžes rūsiuose arba gilesniuose šiltadaržiuose. Dalį augalų, pridengus žemės sluoksniu ar lapais, galima palikti lysvėse. Kovo mėnesį nudengus, balandžio viduryje jau galima vėl skinti šviežius lapus.

REKLAMA
REKLAMA

Burokėliai tinka ankstyvam pavasariniam lapų atželdinimui, nes jų šaknyse susikaupia daug atsarginių maisto medžiagų. Rudenį, prieš prasidedant šalčiams, burokėlių šaknis reikia iškasti ir tankiai susodinti į smėlio arba žemių pripiltas dėžes, padėti rūsyje. Esant silpnam apšvietimui išaugę lapai būna švelnesni ir skanesni.

Griežčiai– dvimetė, labai maistinga šakniavaisinė daržovė. Šalčiui atsparūs. Užaugę griežčiai pakenčia iki 8 °C šalčius. Tačiau šakniavaisių geriau neperauginti– nors derlius bus didesnis, bet pablogėja skonis. Imant derlių negalima pažeisti šakniavaisių, nes ima greitai pūti. Lapai pjaunami paliekant 2–3 cm ilgio lapijos dalį virš galvutės. Nedidelį griežčių kiekį laikykite šaltame rūsyje, didesnį– kaupuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valgomieji salierai yra trijų rūšių: šakniniai, lapkotiniai ir lapiniai. Visus šoninius lapus nuplėškite, palikite tik centrinius 4–6 cm ilgio lapelius. Salierai atsparūs šalnoms, todėl derlius imamas vėlai– antroje spalio pusėje. Nupjovus lapinių salierų lapus, iškastas šaknis galima naudoti lapams atželdinti žiemą.

Salierų lapai naudojami kaip prieskonis, o iš lapkočių ir šaknų gaminami skirtingi patiekalai. Lapkotinių salierų suaugę lapai balinami, aprišant šiaudais, popieriumi ar kita medžiaga. Negaudami šviesos, lapkočiai išbąla, tampa trapūs ir skanūs. Vienu kartu balinama tiek lapų, kiek numatoma suvartoti, nes išbalinti jie greitai genda.

REKLAMA

Visos saliero dalys dėl jose esamo eterinio aliejaus ir mineralinių bei organinių junginių turi būdingą kvapą ir malonų skonį. Jo šaknyje bei lapuose randama žmogaus organizmui reikalingų mineralinių druskų (0,97 proc.), baltymų (1,09 proc.), riebalų (0,27 proc.), karotino, vitamino B1, o vitamino C lapuose nustatyta 157,24, šaknyse– 22,84 mg/proc.

Topinambų gumbuose yra iki 25 poc. angliavandenių, iki 15 proc. cukraus. Jo kiekis gumbuose priklauso nuo derliaus nuėmimo laiko. Tai svarbi daržovė diabetu sergantiems žmonėms. Jose gausu kalio, žaliųjų proteinų. Vitamino B1 ir B2, karotino yra daugiau nei bulvėse. Tai šviežios vertingos daržovės beveik ištisus metus. Jos gali būti kasamos bet kokiu metų laiku, kai tik dirva nėra įšalusi.

REKLAMA

Topinambai geriausiai laikosi žemėje. Jie jautrūs bet kokiems mechaniniams pažeidimams.

Valgomųjų gelteklių šaknis geriausia laikyti susluoksniuotas su smėliu. Šaknys gerai žiemoja neiškasus.

Ne visiškai subrendusius moliūgus 2–3 mėnesius galima išlaikyti gerai vėdinamoje patalpoje, kurios oro temperatūra– apie 3 °C ir santykinė oro drėgmė– 60–75 proc. Kad moliūgas sunokęs, galima matyti iš nudžiūvusio vaiskočio.

Autorė Nijolė Maročkienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų