Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje gyvenantys žmonės nežino, kas turėtų rūpintis periodiškai psichikos sutrikimų kamuojamai, kitus gąsdinančiai, tačiau gydytis nenorinčiai moteriai.
„Kreipiamės į jūsų redakciją kaip į paskutinę instanciją, nes iš niekur kitur pagalbos nesulaukiame. Nejaugi reikia lauki, kol išprotėjusi ir realybę su įsivaizduojamais reiškiniais painiojanti moteris ką nors sudegins ar peiliu paženklins? O tą ji padaryti žada grasindama visiems, kurie bando ją sudrausminti“, - sako Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventoja. Minima ligonė moteris, kuri retsykiais klajoja ir po rajono įstaigas, žinoma ne tik kaimynams, bet ir medikams, seniūnijai.
Kvietimas į raganų puotą
Žmonės pasakoja, kad ligonės elgesio pasikeitimai, jų manymu, pradėjo ryškėti šių metų liepos pabaigoje. Rugpjūčio 9 dieną minima moteris buvo užėmusi Biržų gatvėje stovintį negyvenamą namą. Išmėčiusi namų apyvokos daiktus, atidariusi langus, papuošusi langų rėmus seniūnijos augintomis gėlėmis, akmenimis apmėtė turgelio prekiautoją, todėl Nemunėlio Radviliškio seniūnijos socialiniai darbuotojai buvo iškvietę greitosios medicinos pagalbos tarnybos ekipažą. Jis atvyko kartu su policijos pareigūnu. Ligonė buvo stebima iš CARITO patalpų ir vėliau palydėta iki automobilio. Medikai teiravosi, kokia čia problema. Jiems buvę paaiškinta, jog moterį reikėtų
dispanserizuoti, nes jos elgesys darosi agresyvus.
Su medikais ir policija išvažiavusi ligonė vakare vėl pastebėta gyvenamojoje apylinkėje.
Šeštadienį, rugpjūčio 10 dieną, jau minėtoje negyvenamoje sodyboje moteriškė toliau šeimininkavo, žmones kvietė į raganų puotą.
Buvo iškviesti ugniagesiai, kad užgesintų laužą, uždegtą miestelio centre esančios sodybos kieme. Sekmadienį, rugpjūčio 11 dieną, išsigandę kaimynai paskambino seniūnui, nes negyvenamoje sodyboje ir toliau buvo girtaujama, ruseno laužas.
„Skambinau į Biržų policiją budėtojui. Jis pažadėjo nusiųsti ekipažą. Vėliau pareigūnai vėl man perskambino ir teigė, jog viskas, anot jų, yra gerai – ta moteriškė esą su seniūno žinia rengiasi tvarkyti jai priklausantį namą ir pan.“, - apie patiklių pareigūnų veiksmus pasakojo seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius.
Atkakliai prašant pagalbos budėtojas prižadėjo padėti, tačiau pažymėjo, jog tai esantis medikų darbas. Ligonė buvo išvežta, o rugpjūčio 12 d. seniūnijai buvo parašytas Viešosios policijos skyriaus viršininkės A. Janonienės raštas.
„Pranešame, kad pagal Jūsų 2013 08 11 d. pranešimą, surinkta medžiaga. Su ………pasikalbėta dėl netinkamo elgesio. Jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK – 174 str. reikalavimus.
Nesutikus su pareiškimo rezultatais Jūs turite teisę sprendimą apskųsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka“.
Gydytis nenori, „veikia“ toliau
Anot seniūno, žmogaus, kuriam reikalinga medicinos pagalba, į teismą nepaduosi. Tuo labiau jo nepaveiks piniginė bauda. Seniūnijos socialinio darbo organizatorė Svetlana Vaitaitienė rugpjūčio 13 dieną vežė moterį pas psichiatrę Biržuose. Ir šiuo metu pas socialinio darbo organizatorę yra moteriai skirtas siuntimas į Panevėžio psichiatrijos ligoninę. Tetrūksta tik jos sutikimo gydytis, nors tą daryti ji žadėjo po Žolinės švenčių... Rugpjūčio 14 dieną seniūnijos specialistė Vida Milišiūnienė įsodino ligonę į autobusą ir nupirko bilietą į Biržus – moteriškė turėjo vykti į Darbo biržą. Kitas vizitas į šią įstaigą – rugpjūčio 22 dieną, nes pavėlavo į paskaitą.
Rugpjūčio 16 dieną nerimstanti moteris prie vienos parduotuvių prikabino skelbimą, kviečiantį visus į Gruzdžių veterinarijos mokyklos absolventų šventę. Vėliu ji namo parsivedė Parupės gyventojo arklį... Šią savaitę moteriškė ėmėsi naktimis švarinti gyventojų daržus ir šiltnamius.
„Šiai moteriai reikia medikų pagalbos. Deja, kol nieko baisaus neįvyko, atrodo, viskas gerai, prevencija nereikalinga. Tačiau prieš trejetą metų ji buvo nuvežta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę – grįžusi elgėsi kaip normalus tvarkingas žmogus“, - sako seniūnas. Vaistų nevartojimas, svaiginančių gėrimų poveikis, neišsimiegojimas ir įvairūs žygiai šį žmogų daro pavojingą visuomenei, kuri klausia, kodėl ja niekas nesirūpina? Institucijos snaudžia, įstatymuose yra spragų, savo šeimai ji taip pat mažai rūpi, o mūsų pastangos kol kas neduoda teigiamo rezultato“, - apgailestavo kalbintas seniūnas.
Prievarta galima tik kilus realiai grėsmei
„Šiaurės rytai“ kreipėsi į savivaldybę ir teiravosi rajono specialistų nuomonės, kaip galima padėti psichikos ligos kamuojamam, tačiau pačiam to nesuvokiančiam ligoniui. Buvo pateikti klausimai: „ Kaip galima padėti psichikos ligos paūmėjimo atveju, kai žmogus elgiasi neadekvačiai ir iki grėsmės aplinkiniams tik vienas žingsnis? Ką gali daryti seniūnija, kai ligonis nevartoja vaistų, o seniūnijos specialistai negali išvežti gydyti žmogaus be jo paties sutikimo?Ar gali padėti policija, jei į ją kreiptųsi seniūnijos specialistai ar gyventojai? Kas būtina, kad greitosios medikų ir policijos pareigūnų lydimas ligonis patektų į stacionarią gydymo įstaigą? Kas turi ir gali imtis būtinų veiksmų? Ar būtina laukti, kol psichikos ligos paūmėjimo kamuojamas žmogus padarys nusikaltimą?“
Iš Biržų rajono savivaldybės, kurios įsteigtoje poliklinikoje yra Psichikos sveikatos centras, gautas toks atsakymas:
„Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsniu nustatyta, kad be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejį, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių: „asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui“.
Įstatymo 28 straipsniu nustatyta, kad pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui.
Įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojama, kad pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą gydytojas psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą pagal požymius, nurodytus įstatymo 27 straipsnyje, taip pat reglamentuojama, kad dėl asmens pirminio apžiūrėjimo gali kreiptis gydytojas, paciento atstovas, artimieji, policija.
Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 1996 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 133, 3 punkte įtvirtinta, kad pirminį asmens psichikos būklės įvertinimą atlieka tik gydytojas psichiatras. Tvarkos 5 punkte numatyta, kad jei asmuo kreipiasi į gydytoją psichiatrą dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo savo iniciatyva (ar artimųjų iniciatyva ir asmuo tam neprieštarauja), tai jis turi būti gydytojo psichiatro apžiūrėtas ir esant reikalui jam turi būti suteikta reikalinga psichiatrinė pagalba. Jeigu dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją psichiatrą kreipėsi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas psichiatras priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus.
Artimieji privalo kreiptis į gydytoją psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. Pažymėtina, kad tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad jei policijos pareigūnai įtaria sunkius asmens psichikos būklės sutrikimus, privalo kviesti psichiatrijos pagalbą arba patys pristatyti asmenį į psichiatrijos įstaigą.
Žala savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui turi būti fiksuota raštiškai – t. y. turi būti artimųjų ar kitų asmenų pareiškimas policijai, policijos protokolas ir pan.“
Belieka paklausti, ko trūksta, kad Nemunėlio Radviliškio seniūnija padėjusi ligonei ir išvengusi realios grėsmės išsipildymo galėtų atsikvėpti.
Alfreda Gudienė
