Helovino pagrindinės ištakos yra Sauino šventė – senovės keltų genčių Naujieji metai, kurie buvo švenčiami lapkričio pirmąją. Buvo tikima, kad mirties viešpatis Samhenas tą dieną leisdavo visoms mirusiųjų sieloms grįžti namo pas gyvuosius. Viena iš pagrindinių šios šventės apeigų buvo didžiulio laužo kurenimas iš ąžuolo (keltų šventojo medžio) šakų. Jame jie degindavo paaukotus gyvulius ir su šventąja ugnimi užkurendavo savo namų židinius. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.
Žodis Helovino kilęs iš Katalikų bažnyčios šventės Visų Šventųjų diena (All Hallow Even), kuri minima lapkričio pirmąją. Nors lietuviai linkę prieš lapkričio pirmąją vakarą paskirti rimčiai ir susikaupimui, siekiant pagerbti mirusiuosius. Daugelyje kitų Europos šalių, o ypač Amerikoje spalio trisdešimt pirmoji yra viena smagiausių naktų.
