Mokykloje iš kūno kultūros bėgusi TV ir radijo laidų vedėja šiandien be sporto neįsivaizduoja savo dienos, nes būtent jis padeda jei ne išspręsti problemas, tai bent jau pakeisti požiūrį į jas.
Problemas sprendžia sporto salėje
Daugeliui iš TV ekranų ir radijo imtuvų puikiai pažįstama L. Gradauskienė, atrodytų, niekada nestokoja geros nuotaikos ir charizmos. Turint omenyje, kad jos darbo diena jau prasideda 7-ą ryto, kyla natūralus klausimas – kaip?
„Esu didelė sporto fanatikė, – nusijuokia ji. – Visada smagu žmogui gražiai atrodyti ir jaustis, bet sportas man – energijos narkotikas. Jis išsprendžia visas mano kasdienes, moralines, buitines problemas. Kai atrodo, kad galva nebepakelia nuolatinių rūpesčių, skubių reikalų, tai aš problemų sprendimą visada pradedu nuo sporto salės. Po treniruotės viskas praskaidrėja, supranti, kad viskas yra daug paprasčiau, aiškiau ir lengviau, nei tu galvojai. Problemos jis neišsprendžia, bet pakeičia požiūrį į viską, supranti, kad viskas tavo rankose, viskas suvaldoma“.
L. Gradauskienės teigimu, neretai nuovargis ir kiti pasiteisinimai, kodėl negalime šiandien sportuoti, yra lengvai įveikiami, nes kiekvienas gali daug daugiau, nei jis pats galvoja.
„Atrodo, kad ir kaip esi nuvargęs, nusilpęs ir nebepavelkantis kojų, po treniruotės kaskart save nustebini – iš sporto salės išeini su naujomis jėgomis. Tikrai savimi nuoširdžiai džiaugiuosi – kokia aš šaunuolė, kad sugebėjau ateiti, nes dabar jaučiuosi daug geriau“, – sako moteris.
Teigiamas pavyzdys įkvepia ir vaikus, ir tėtį
Dažniausiai L. Gradauskienę pamatysite grupinėse treniruotėse. Jai patinka kompanija, sekti trenerio nurodymus, nes tada ji užtikrinta, kad tądien netinginiausianti.
„Jei jau ateini iki sporto klubo, tai gaila būtų tą laiką praleisti bevaikštant tarp treniruoklių su telefonu, tai aš jau mėgstu iš savęs išspausti maksimumą. Jei nespėju į treniruotę, tai mielai nueinu ir prie treniruoklių, ant bėgtakio“, – pasakojo pašnekovė, sportuojanti klube bent 3 – 4 kartus per savaitę. Nors, kaip pati sako, mielai eitų ir dar dažniau.
Be to, aktyvus fizinis gyvenimas pokyčių įnešė ir virtuvėn. „Kai išties atidirbi treniruotėje, atiduodi ten visą save, brauki prakaitą ir galvoji – na, jau ne, bulkų tikrai nepirksiu. Supranti, kad gaila visas investicijas į save viena ranka nubraukti. Be to, sveikas maistas man yra skanus – kadangi aš nevalgau mėsos, dievinu daržoves, tai prisigalvoju įvairiausių patiekalų. O kadangi namie valgoma tai, ką perka mama, o mama perka po sporto tik sveikus dalykus – visi laimingi ir sveiki. Paieškos tos baltos „popierinės“ duonos, neras ir suvalgys sveiką juodą“, – piktdžiugiškai nusijuokia ji.
Sporto virusu ji dalinasi ne tik namie (kol turėjo laiko, su ja į treniruotes vaikščiojo jos 18-metė dukra, plaukimui neabejingas ir mažylis – 11-os sūnus), bet ir su tėčiu. Jos pavyzdžiu moteris siūlo pasekti ir kitiems.
„Savo tėtį užrašiau į naujokų programą „Be Active“. Jam 69-eri ir iki tol jis yra tik plaukęs – juk dauguma panašaus amžiaus žmonių (jei nebuvę profesionalūs sportininkai), niekada nėra į sporto klubą nė kojos įkėlę. Iš pradžių jis baiminosi, kad nežinos, ką kaip daryti, bet dabar tiesiog gražu į jį žiūrėti! Jis tiesiog žydi – gražios merginos pakalbina, treneris viską parodo, viskas jam pavyksta. O ir aš devintame danguje – juk daug geriau turėti sveiką, sportuojantį, optimistišką tėtį, o ne tokį, kuris tik sėdėtų namie ir niurzgėtų, kaip viskas blogai, kokia prasta sveikata. Jis, beje, dabar neturi jokių sveikatos nusiskundimų“, – pasididžiavimo neslėpė pašnekovė. Jos teigimu, būtina vyresnio amžiaus žmonėms pasakyti, kad sporto klubai skirti ne tik jaunimui.
Sportas nebūtinai turi būti kančia
Tiesa, moteris juokiasi ne visada buvusi tokia pavyzdinga. Priešingai, mokyklos laikais ji sporto tiesiog nekentė.
„Mokykloje aš buvau labai nesportiška – labai nemėgau kūno kultūros pamokų, iš jų bėgdavau ir net sugebėdavau susiorganizuoti nelegalius leidimus, kad galėčiau išvis jų nelankyti. Man tai buvo kažkoks siaubas, žinoma, ir ta tarybinė švietimo sistema negerino sporto įvaizdžio – bėgti per prievartą aštuonis stadiono ratus...“, – atsidusdama mena L. Gradauskienė.
Jos polinkis į meną, muziką išryškėjo jau jaunystėje, tad tam ji ir atidavė savo energiją. Tik baigusi mokyklą ir susipažinusi su žmonėmis, kurie myli sportą, su treneriais, kurie pamoko, o ne bara, žymi moteris supratusi, kad sportas gali būti atgaiva, o ne prievolė ar kančia.
„Pradėjau „dėl kompanijos“, „nes čia faini žmonės“, o įsitraukiau taip, kad be sporto neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – šiandien džiaugiasi ji. – Kartą pažįstama tiesiog pakvietė ateiti į sporto klubą. Sakau, bijau, aš čia nelabai lankiusi, nežinau, kas kaip, moku tik plaukti. Bet prikalbinta pabandžiau ir man atsivėrė naujas pasaulis! Pradėjau sportuoti pasinaudodama įvadine treniruočių programa, kurios atitikmenį šiandien galima rasti sveikatingumo klubuose „Impuls“. Kiekvienam naujokui tai yra tarsi pirmoji pagalba, aiškiai sudėliotas sporto ir poilsio rėžimas, pratimai treniruoklių salėje, rekomenduojamos grupinės treniruotės, net širdies ritmo zonos pagal amžių. Juk pradėjus sportuoti labiausiai gąsdina nežinojmas, o kai turi pagrindus, sportas ir sveikesnė gyvensena po truputi tampa gyvenimo dalimi“.
