Į klausimus apie poros intymaus gyvenimo bangavimą atsako gydytojas psichoterapeutas seksologas Viktoras Šapurovas.
Jeigu poros daugiau tarpusavyje kalbėtųsi apie iškylančius seksualinio gyvenimo sunkumus, ko gero nereikėtų net šio interviu?
Poroms kalbėtis apie tai nėra drąsu ir ne visada įmanoma. Tai priklauso nuo partnerio: koks jis, kiek jis leis. Senovėje vyrui su moterimi kalbėti apie seksą buvo blogas tonas, neišsiauklėjimo rodiklis. Dabar mūsų gyvenimas pasikeitęs, vyro ir moters pokalbis apie jų lytinį gyvenimą turi kitą atspalvį. Nuo senų laikų mus skiria dar ir tai, kad vyras siekia ne vien tik sekso, o gerokai daugiau: savo vyriškumo realizaciją jis suvokia kaip gebėjimą suteikti seksualinį džiaugsmą partnerei. Tokių vyrų šiuo metu yra dauguma.
Pokalbiai apie seksualinį gyvenimą porai būtini ir reikalingi visų pirma dėl to, kad meilės akto metu moters patiriami potyriai itin subtilūs, o kalbantis paaiškėja reikalingos elgesio korekcijos, patikslinimai, nes nuo jų dažnai priklauso moters psichologinis ir fizinis pasitenkinimas sekso metu.
Diskusija, kaip ir kas turėtų būti meilės akto metu, turėtų vykti ne tik žodžiais, bet ir pasinaudojant jautrumu. Pastebėti, kas partneriui meilės akto metu tinka ar ne, yra gana nesunku. Kartais reikia tiesiog atsimerkti ir pažiūrėti, kaip reaguojama į tavo prisilietimą, tavo glamonę. Maža pasakyti „reikia glostyti krūtis“. Kiekvienu atveju prisilietimai turi derėti būtent tą akimirką ir toje situacijoje.
Kada tinkamiausias laikas tokiam intymiam pokalbiui?
Atsakymas paprastas – pabandykite pajausti. Tikrai ne laikas kalbėti tada, kai vyksta procesas. Tuomet geriau žodžių nevartoti, nebent tai pavieniai, išskirtiniai žodžiai apie meilę. Meilės akto metu kalba mūsų kūnai, žvilgsniai, rankos.
Kiekvienas norintis pradėti pokalbį turėtų dėmesingai stebėti situaciją – negalima to paties klausimo klausti daugiau kaip du kartus. Jei dukart partneris neatsakė, tai reiškia, kad pokalbiui nėra tinkamas laikas – galbūt jis dar neatėjo, o gal šiandien netinkamas metas.
Kaip turėtų vykti pašnekesys apie intymų poros gyvenimą?
Anot psichologo A. Adlerio, tyrinėjusio žmonių santykius apskritai, reikėtų būti pastabiam ir pabandyti kalbėti su partneriu nekaltinant jo, net jeigu atrodo, kad viskas vyksta blogai būtent dėl jo. Juk jeigu esate su šiuo žmogumi, jūs jį pats pasirinkote kaip vyrą, žmoną, gyvenimo ar sekso partnerį. Vadinasi, vertinote tą žmogų teigiamai, nesvarbu, kad jis jūsų atžvilgiu kažką ne taip daro. Jis turi sužinoti, kaip jums labiau tiktų. Todėl ta informacija turi būti išsakoma. Tai liečia abi lytis. Tik jokiu būdu ne priekaištų pavidalu! Jei žmonės vienas su kitu barasi kalbėdamiesi apie intymumą, tai seksualinėje meilėje jie džiaugsmo patirti negali. Tik pavienės poros, kurios turi stipriai išreikštų specifinių asmenybės problemų, konfliktus išsprendžia lovoje. Paprastai, jei žmonės susipyksta, priekaištauja vienas kitam, po to negalima laukti nieko gero – atstumas tarp jų padidėja, artumas ir švelnumas sutrinka, atsiranda vietos agresijai.
Kaip kalbantis netinka priekaištai kitam, taip ir prisiimti visos kaltės sau nederėtų. Tai apsimestinis veiksmas, o tokioje situacijoje nereikia melo. Juk esate su artimiausiu žmogumi, norite dalintis su juo pačiais intymiausiais dalykais, pasitikite juo, būnate su juo. Vadinasi ir pokalbis turi būti nuspalvintas tokia gaida. Reiktų atminti, jog moteris labai nesunkiai netinkamomis pastabomis gali sutrikdyti vyro seksualinį funkcionavimą, kartais net visam gyvenimui. Tas pats galioja ir vyro veiksmams: nederamai pasielgęs, jis gali moterį atstumti nuo visų vyrų.
Svarbu, kad partneriai kalbėdamiesi laikytųsi tokios nuostatos: „Noriu su tuo žmogumi kažko pasiekti, noriu, kad su juo būtų geriau.“ Reikėtų pagalvoti, kaip jam pranešti, kad jis nesijaustų apkaltintas, kaip išsakyti savo pageidavimus, kad būtų galima pasiekti kompromisą, nors, beje, ne visada jis įmanomas. Sekso srityje gali būti labai skirtingi poreikiai ir kai kurių dalykų suderinti tiesiog nepavyks.
Kokius patarimus duodate poroms, kurios atėjusios skundžiasi, kad intymus gyvenimas prigeso?
Kadaise galvodavau apie patarimus, tačiau manau, kad jie mažaverčiai. Juos galima duoti tik išskirtinėse situacijose, kai reikia kažkokių techninių pokyčių. Daugelį patarimų žmonės žino: romantiška aplinka, maloni bendra vakarienė, kai kas nori šokti striptizą. Viskas, kas sugalvota, tas tinka. Bet kaip jokie vaistai negali paveikti aistros, taip specialios priemonės negali pakeisti žmonių sutarimo. Kai kurie žmonės vis ieško techninių priemonių, kad pagerintų seksą. Žinoma, jei pora gerai sutaria, jei yra artumo jausmas, tai ir techninės priemonės padės: viskas, kas yra sekso reikmenų parduotuvėje, kas abiem priimtina, tinka. Tegul tai būna papildomas džiaugsmas. Tegul tai būna daugiau, laimingiau, linksmiau. Reikia prisiminti, kad vyrų orgazmas maždaug 99 proc. garantuotas, taip sutvarkyta gamtos, o moters orgazmas negarantuotas, nes pati gamta to nereikalauja. Jo galimybė atsirado tik dėl to, kad moteris turi jautrių zonų, kur ir gali būti išgautas orgazmas. Tai dviejų žmonių supratimo, įsijautimo reikalas.
Kai kuriais atvejais norint atgaivinti pojūčius veiksminga trumpalaikė sekso terapija. Dabar populiari sekso terapija pagal JAV seksologus Mastersą ir Johnsoną. Informacijos apie ją galima rasti internete arba reikėtų kreiptis į specialistus. Tai specialiai organizuojamų glamonių užduotys. Viena iš užduočių tokia: partneriai glosto vienas kitą paeiliui, bet liesdamas visą partnerio kūną žmogus turi galvoti apie tai, kiek jam pačiam malonu tai daryti, o ne apie tai, kiek jis sukelia pasitenkinimo ir malonumo partneriui. Pagal šią sekso terapijos metodiką, kad žmogus galėtų suteikti džiaugsmą kitam, pirmiausia jis turi suvokti, kaip pats jaučiasi tai darydamas.
Kai kas tvirtina, kad orgazmas kartu – seksualinio gyvenimo idealas. Kiek čia yra mistikos ir kiek realybės?
Idėja, kad reikia abiem partneriams siekti patirti orgazmą kartu, nepasitvirtino. Toks lūkestis sukelia nereikalingą įtampą, nes žmonės, kurie siekia orgazmo kartu, jau ne mylisi, o rūpinasi rezultatu. Tie patys partneriai kiekvieną kartą, kai mylisi, nėra garantuoti, kad kaskart patirs orgazmą vienu metu. Tegul tas orgazmas būna kiekvienam atskirai. Pasitaiko retų atvejų, kai, pavyzdžiui, moteris būna labai patenkinta, bet orgazmo nebuvo. Apskritai, seksualinėje sferoje nereiktų kelti jokių užduočių, ypač sunkiai įgyvendinamų. Pagrindinis siekis – džiaugtis buvimu kartu. Visa kita: kiek kartų, kiek pozų, būtinai tam tikroje pozoje pasiekti orgazmą ir panašūs dalykai – yra nesvarbu.
„Kaip dažnai mylėtis? Kokios trukmės turi būti aktas?“ – tokie klausimai kyla neretam. Ieškoma informacijos ir puolama lyginti statistiką ir savo situaciją. Ką Jūs apie tai galėtumėte pasakyti?
Rekomenduojamo dažnumo nėra. Vienintelė rekomendacija, kad tai tiktų abiem. Jei žmonėms 20–40 metų ir jie mylisi kartą per du mėnesius, sakyčiau, mylimasi per retai, nebent nėra galimybių tam, pavyzdžiui, labai dažnos komandiruotės. Yra porų, kurios mylisi tris kartus per naktį. Jei abiem tai patinka, tokia situacija gali būti normalus variantas. Taisyklių nėra. Jaunos poros dažniau susiduria su problema, kad vyro poreikis didesnis negu partnerės. Priežastys skirtingos. Pavyzdžiui, moteris per mažai įsitraukusi, jaučia nepakankamai gaunanti iš meilės akto. Gal ji nenori atsakyti savo partneriui „ne“, nors pati nejaučia dažno noro mylėtis ir ilgainiui dėl tokios situacijos jai pasidaro negera. Pagal biologines ypatybes vyro seksualinis potraukis nuo paauglystės iki 25 m. yra stipriausias, jo fizinės galimybės yra didžiausios ir jos po truputį mažėja, o moteriai didžiausias potraukis – 30–45 metų. Šis vyro ir moters seksualinio aktyvumo skirtumas vadinamas „biologinėmis žirklėmis“.
Seksologai Mastersas ir Johnsonas atliko plataus masto tyrimą ir nustatė, jog vyro lytinių judesių trukmės vidurkis lytinio akto metu yra nuo minutės iki keturių su puse. Lytinių judesių trukmė priklauso nuo vyro temperamento (tai įgimta savybė), meilės aktų dažnumo (kuo retesni lytiniai aktai, tuo greičiau vyras pabaigia) ir labai žymia dalimi nuo sukurto artumo tarp vyro ir moters: kiek jiedu laisvai gali atsiduoti vienas kitam ir jų abipusiam jausmui. Kartais atsitinka taip, kad lytinis gyvenimas buvo sėkmingas, akto trukmė pakankama, bet kažkokiu momentu jis sutrumpėjo, nors biologinio pagrindo tam nebuvo. Psichologiškai galima vertinti, jog tai vyro psichologinis bėgimas. Jis jaučia partnerės nepasitikėjimą arba pats ja nepasitiki. Nesąmoningai jis siekia, kad aktas įvyktų kuo greičiau, vengia ilgesnį laiką būti kartu.
Apskritai, žmogui bendras gyvenimas yra išbandymas, išbūti pora ilgą laiką kainuoja daug psichologinių pastangų. Taip ir meilės akto metu reiktų mokytis ilgiau „užsilaikyti“, sugebėti neskubėti, nesistengti iš meilės akto pasiimti tik sau. Santykinai per greitas lytinis aktas vyrui yra skausmingas išgyvenimas, kyla daug kaltės jausmo, sumažėja jo, kaip vyro, pasitikėjimas savimi, o moteriai tai irgi gali kelti nepasitenkinimą.
Kaip elgtis, jei tokia situacija įvyko?
Teisingiausias dalykas pagalvoti, kas poroje ne taip, nesikoncentruojant į patį seksą, nes jis labai priklauso nuo emocinio, dvasinio ryšio. Susidaro užburtas ratas: suprastėjusi meilės akto kokybė pradeda veikti kasdieninį gyvenimą. Svarbu iš vienkartinio įvykio nedaryti tragedijos. Derėtų prisiminti, kad organizmo būsena svyruoja, ne tik poros tarpusavio santykiai veikia seksualinį gyvenimą. Ypač reiktų vengti kritinių pastabų – tiek vyrams, tiek ir moterims. Kritinės pastabos susilauks atpildo – kitoje situacijoje partneris pasyviai reaguos. Reikia abipusio palaikymo, pabandyti nesikoncentruoti į lytinio akto trukmę, dėmesį kreipti į pradinių glamonių teikiamą malonumą. Yra ir vaistų, padedančių prailginti aktą.
Kartais meilės akto metu galvoje sukasi mintys apie darbą, vaikų darželį ar vakarienės ruošimą. Kaip išmokti nutildyti tokias mintis?
Toks pavyzdys rodo žmonių artumo problemą. Jei žmogus galvoja apie darželį ar darbą, vadinasi šiandien netinkamas laikas, o jei tai vyksta nuolat, vadinasi taip mąstantis kažko negauna lytinio akto metu. Tokie trukdžiai neleidžia įsijungti į bendrą veiksmą, patirti abipusio džiaugsmo. Galbūt žmogus nesąmoningai keršija partneriui ar partnerei, turi nuoskaudų. Toks neatsidavimas mylėjimosi procesui rodo, kad kažkas vyksta ne taip. Taigi, tokiu atveju situaciją reikėtų analizuoti giliau.
Kada reikia kreiptis į seksologą ir kaip tai padaryti?
Atskiros seksologo specialybės Lietuvoje nėra. Yra kitų specialybių atstovų (gydytojų, psichologų, psichoterapeutų), kurie tuo domisi ir teikia pagalbą. Jokio šeimos gydytojo siuntimo kreipiantis į juos nereikia. Eiti derėtų tada, kai kyla tokia mintis. Jei 5–6 metus gyvenant poroje nesiseka lytinis gyvenimas, kreiptis gali būti per vėlu. Jei atsiranda problema, patarčiau nueiti per keletą savaičių ar mėnesių. Geriau kreiptis, kol nėra labai didelio reikalo, kai tiesiog iškyla neaiškumų. Galima nueiti vienam, galima abiem partneriams. Specialistas išsklaidys abejones, suteiks informacijos, galbūt paaiškės, jog visai net nereikia kažko labai keisti.