Nuobodulys gali būti suvoktas ir nesuvoktas. Galima gyventi kasdienybės rutinoje ir visai negalvoti apie tai, kaip tau viskas įgriso ir kad reikia kažką keisti. Taip nutinka gana dažnai, o ir pasiteisinimų galima rasti daug: visi taip gyvena, ką padarysi, reikia kažkaip gyventi.
Kad pripažintum, jog tau iš tiesų nuobodu, reikia nemažai drąsos. Tikriausiai tai turėjo omeny poetas Josifas Brodskis, kai rašė: „Nuobodulys – apnuogintos būties šaknys: švarios, niekuo nepridengtos. Reikia drąsos, kad tai atlaikytum, nepabėgtum nuo to. Kai jus aplanko nuobodulys, pasiduokite jam. Nuobodulys – tai jūsų langas į laiko begalybę, į jūsų nereikšmingumą joje. Žinoma, tai nebus muzika jūsų klausai, tačiau tuštumos ir net kilniausių jūsų poelgių menkumo suvokimas kur kas geriau nei iliuzijos apie jų reikšmę ir pernelyg gera nuomonė apie save.“
Nuobodulį galima paslėpti. Ligą galima gydyti įveikiant jos simptomus, o ne priežastį. Taip pat galima ir nuobodulį nuslopinti, o ne ieškoti priežasčių, kodėl jis mus aplankė. Laimei, visuomenė siūlomo visą komplektą priemonių nuoboduliui įveikti. Tai gali būti žiniasklaida, alkoholis, turizmas. Visuomenei labiausiai rūpi, kad tos gydymo priemonės nebūtų destruktyvios, o tai, kad jų suteikiamas palengvėjimas yra laikinas, ne taip ir svarbu.
