Dauguma parlamentarų nepadarytų gėdos mūsų šaliai užsienyje, mat tikina puikiai kalbantys bent keliomis kalbomis. Tačiau esama ir tokių, kurie per vizitus svetur be vertėjo negali žengti nė žingsnio, rašo „Lietuvos žinios“.
Gilinantis į Seimo kanceliarijos turimus parlamentarų anketų duomenis gali susidaryti įspūdis, kad dauguma tautos išrinktųjų - tikri užsienio kalbų žinovai. Visi Seimo nariai tikina laisvai kalbantys rusiškai. Vos keli prisipažįsta, kad tai vienintelė užsienio kalba, kurią jie moka.
Daugiausia politikų gali pasigirti susikalbantys 2-3 užsienio kalbomis. Tačiau yra keletas tokių, kurie be problemų gali bendrauti 4-5 kalbomis. Populiariausia kalba - anglų, kuria esą kalba net 94 Seimo nariai. Lenkiškai moka 42, vokiškai - 36, prancūziškai - 22 parlamentarai. Dar septyni Seimo nariai giriasi susikalbantys rečiau vartojamomis kalbomis.
Visi kalba rusiškai
Tik vieną užsienio kalbą - rusų - moka vos keli Seimo nariai. Tai teisingumo ministras Petras Baguška, socialdemokratas Jonas Juozapaitis, socialliberalas Vaclovas Karbauskis, konservatorė Danutė Bekintienė, „darbietė“ Zita Žvikienė.
Kai kurie parlamentarai skelbia, kad jie, puikiai mokėdami rusų kalbą, dar turi ir kitų užsienio kalbų pagrindus ar mokosi dar vienos užsienio kalbos. Pavyzdžiui, Liudvikas Sabutis mokosi anglų ir prancūzų kalbų, socialliberalas Alvydas Sadeckas - anglų. Anglų, prancūzų ar lenkų kalbų pagrindus turi „tvarkietis“ Remigijus Ačas, Petras Gražulis, socialdemokratas Juozas Jaruševičius, valstietis liaudininkas Skirmantas Pabedinskas, „darbietis“ Jonas Pinskus, liberalcentristas Rimantas Remeika.
„Bijau kalbėti“
V. Karbauskis LŽ aiškino, kad nors labai gerai moka tik rusų kalbą, tačiau buitiškai galėtų susikalbėti ir angliškai. Tačiau šias savo žinias socialliberalas vertina kukliai. „Manau, kad šių žinių bendraujant su užsienio delegacijomis nepakanka“, - prisipažino jis. Susitikimuose su kolegomis iš užsienio Seimo narys naudojasi vertėjų paslaugomis.
V.Karbauskis sako, kad norėtų pasimokyti užsienio kalbų, tačiau kol kas tam neturi užtektinai laiko. „Reikia mokytis, rasti laiko, bet, kaip sakoma, norisi daugiau nei turi galimybių“, - paaiškino jis.
Socialdemokratas J.Juozapaitis taip pat kalba tik rusiškai. Jis pasakojo, kad anglų mokėsi mokykloje, tačiau per daugelį metų šią kalbą pamiršo. „Neturiu gerų anglų kalbos pagrindų, todėl ir bijau kalbėti“, - aiškino jis.
Užsienyje su vizitais viešintis parlamentaras teigė, kad, norėdamas susikalbėti, be vertėjo negali žengti nė žingsnio. Patogiausiai ir užtikrintai J.Juozapaitis jaučiasi bendraudamas su laisvai rusiškai kalbančiais kolegomis iš Rytų.
Nesijaučia provincialus
Didžiausiais poliglotais, galinčiais pasigirti gausiausiu kalbų bagažu, galima vadinti tris parlamentarus: Kazimierą Prunskienę, Egidijų Vareikį ir Emanuelį Zingerį. Jie skelbiasi laisvai galintys susikalbėti 5 kalbomis. Žemės ūkio ministrė moka anglų, lenkų, rusų, vokiečių ir portugalų kalbas. Didžiausiu Seimo keliauninku vadinamas E.Vareikis kalba angliškai, lenkiškai, prancūziškai, rusiškai ir vokiškai. Žydų tautybės konservatorius E.Zingeris nekalba prancūziškai, bet gali pasigirti puikiomis jidiš kalbos žiniomis.
E.Zingeris nemano esąs išskirtinis, kad be vertėjo gali angliškai susikalbėti su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu ar vokiškai be problemų savo nuomonę pareikšti Europos Parlamento pirmininkui Hansui-Gertui Potteringui. „Užsienio kalbų mokėjimas privalomas, kad su didžiuosiuose Europos miestuose kuriama pažanga žengtume koja kojon ir nebūtume provincialūs“, - įsitikinęs jis.
Penkiomis užsienio kalbomis kalbantis E.Zingeris nelinkęs smerkti menkesnį kalbų bagažą turinčių kolegų. „Nieko, užtat jų vaikai Londone ir Paryžiuje jausis kaip namuose“, - mano parlamentaras.
Verta mokytis
LŽ nusprendė patikrinti, ar vienintelis Seime itališkai kalbantis Mindaugas Subačius iš tiesų puikiai moka šią kalbą. Tačiau provokacija nepavyko - paprašytas itališkai papasakoti, ką ketina veikti šį savaitgalį, parlamentaras neužsikirsdamas išdėstė savo planus.
M.Subačius pasakojo, kad italų kalbą išmoko per tris mėnesius. „Ir dabar itališkai kalbu geriau nei rusiškai“, - tvirtino jis. Ši kalba jam padeda susikalbėti ne tik su italais, bet ir su kitais lotynų kilmės kalbas vartojančiais žmonėmis.
Trimis užsienio kalbomis laisvai kalbantis Seimo narys tvirtina, kad užsienyje vertėjo paslaugų jam neprireikia. M.Subačius nesupranta bent jau angliškai nekalbančių ir išmokti neketinančių politikų. „Man asmeniškai su vertėjų delegacijomis vaikščiojantys politikai atrodo prastai. Visada geriausia ne naudotis vertėjų paslaugomis, bet pačiam mokėti bent jau vieną plačiai vartojamą užsienio kalbą“, - įsitikinęs jis.
Be vertėjo - smagiau
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, kuriam dažnai tenka bendrauti su kolegomis iš užsienio, įsitikino, kad užsienio kalbų mokėjimas - didelis pranašumas. Anot jo, labai smagu, kad bendraudamas su kitų šalių politikais gali apsieiti be vertėjo.
J.Karosas tikino, kad mūsų Seimo nariams užtenka užsienio kalbų žinių. Pasak jo, vykstant oficialaus vizito, delegaciją stengiamasi formuoti taip, kad joje būtų kuo daugiau gerai užsienio kalbomis kalbančių politikų. „Kolegas parlamentarus, palyginti su bendru kontekstu, vertinčiau labai gerai. Yra tik keli, kurie kalba vien rusiškai, kiti moka ir daugiau kalbų“, - tvirtino socialdemokratas.
J.Karosas pažymėjo, kad mūsų šaliai tapus Europos Sąjungos nare situacija yra palankesnė, nes visi oficialūs dokumentai verčiami ir į oficialia bendrijos kalba pripažintą lietuvių, tačiau bendraujama dažniausiai angliškai. Rusiškai ir vokiškai mokantis politikas apgailestauja, kad nekalba angliškai, tačiau imtis mokslų jis neketina. „Man užtenka tiek, kiek moku“, - paaiškino J.Karosas.
Žinių nepervertino
Seimo narys, protokolo žinovas Arminas Lydeka mano, kad su kolegomis iš užsienio nuolat bendraujantiems politikams reikėtų mokėti užsienio kalbų. „Tiems, kurie dirba tarptautinės politikos srityje, norint susikalbėti ir palaikyti ryšį, tai labai svarbu. Tik nemanau, kad reikėtų išskirti politikus. Tai svarbu ir ministerijų, departamentų darbuotojams, žurnalistams“, - įsitikinęs jis.
A.Lydeka pabrėžė, kad kalbų mokėjimas politikams prideda tam tikrų pliusų. Pasak parlamentaro, per oficialų renginį sakomą kalbą politikui gali išversti vertėjai. Tačiau per tarptautinius renginius ne mažiau yra svarbus ir neformalus bendravimas prie kavos puodelio.
A.Lydeka nesiėmė vertinti, ar kolegos parlamentarai, nurodę mokantys daug kalbų, iš tiesų taip puikiai jomis kalba. Tačiau jis linkęs tikėti, kad Seimo nariai nepervertino savo jėgų ir žinių. Anot jo, Seime darbuojasi rinkėjų išrinkti geresni ir aktyvesni visuomenės nariai, tad visiškai nekeista, kad jie moka daug kalbų.
Roberta Tracevičiūtė
