Nepaisant to, jog švedė Lucia (20 m.) atrodo labai jauna, nuo tada, kai dar ankstyvoje paauglystėje pamėgo Timo Burtono gotiškus filmus, ėmė puoselėti lėlišką išvaizdą.
Ji atskleidė, jog pradėjus kolekcionuoti tokios pat išvaizdos lėles, ji susidomėjo „emo“ stiliumi. Tuomet Lucia turėjo trumpus plaukus, juos dažė juodai, tačiau šiuo metu jos išvaizda visai neprimena anksčiau šiek tiek gąsdinančiai atrodančios merginos.
Lucia, nešiojanti specialius akis padidinančius kontaktinius lęšius, teigia, jog jos išvaizda viešumoje ir socialiniuose tinkluose sulaukia labai daug kritikos. Savo įvairių aprangų deriniais mergina dalinasi „Instagram“ paskyroje. Ji pabrėžė, kad šis persirenginėjimo hobis nėra keistas fetišas. Atvirkščiai, visa tai padėjo merginai atrasti tikrąją save.
Būdama 15-kos, Lucia pirmą kartą susidomėjo japonų gatvės mada.
„Kuomet mano stilius buvo „emo“, žmonės į mane spoksodavo, todėl pakeitus savo išvaizdą į ryškesnė ir labiau mergaitišką, prie keistų žvilgsnių jau buvo pratusi. Man visuomet patiko mergaitiški, mieli dalykėliai, tačiau gyvenime buvo toks periodas, kuomet visa tai man atrodė labai vaikiška. Maniau, jog man yra uždrausta mėgti rožinę spalvą ir atrodyti labai mergaitiškai. Džiaugiuosi, jog mano mąstymas pasikeitė ir supratau, jog tame nėra nieko blogo, o jei patinka mergaitiški dalykėliai, tai nepadaro tavęs silpnesniu žmogumi. Šiuo metu daugiausia laiko praleidžiu darbe.
Atsikėlusi ryte, nusipraususi, papusryčiavusi, einu į darbą. Grįžusi namo pavakarieniauju, tada ilsiuosi ir įsijungiu kokį serialą, žaidžiu žaidimus ir bendrauju su vaikinu, kuri gyvena toli“, - pasakojo Lucia. „Jei nedirbu, tuomet pavirstu į lėlę. Pasidarau makiažą, fotografuoju save ir nuotraukomis dalinuosi socialiniuose tinkluose. Savo aprangos stilių kūriau kelis metus. Galima teigti, jog visa tai prasidėjo pasibaigus „emo“ fazei. Tuo metu man buvo 15 metų. Atrodau visiškai kitaip, nei tuomet. Mano stilių įkvėpė japonų gatvės mada, vadinama „fairy kei“, bet greitai iš jos išaugau ir ėmiau domėtis kitais japonų stiliais, tokiais kaip „roma gyaru“ ir „himekaji“. Kad susikurčiau tokį įvaizdį, kokio noriu, pasidarau makiažą, įsidedu akis padidinančius kontaktinius lęšius ir apsirengiu mielais drabužiais. Man nebuvo atlikta jokia veido tobulinimo operacija.“
Maloniausias dėmesys – iš vaikų
Atrodydama kiek neįprastai, Lucia ne visuomet sulaukia teigiamo dėmesio. Gatvėje į ją spokso nepažįstamieji, pastarieji laido nelabai malonias replikas. Su neigiamomis reakcijomis mergina susiduria ir socialiniuose tinkluose.
„Jei į miestą išeinu apsirengusi kaip lėlė, sulaukiu daug nelabai malonaus dėmesio, bet aš jau prie to pripratau. Kai kurie žmonės rodo į mane pirštais, juokiasi, galvoja, jog tai kažkoks keistas fetišas. Tačiau teigiamo dėmesio sulaukiu daugiau, nei neigiamo. Nepažįstamieji giria mane už drąsą, dalina komplimentus. Suprantu, jog toks mano stilius visiems nėra priimtinas. Gerbiu jų nuomonę tol, kol jie ją pasilaiko sau. Maloniausia būna tada, kai mane pastebi vaikai. Savo tėvams jie pasakoja, jog gatve eina princesė. Jaučiu, jog visas šis pomėgis man padėjo atrasti save“, - teigė mergina.
Pasak Lucia, į lėlę ji gali pavirsti per 20 minučių, tačiau jei turi laiko, tam skiria ir visą valandą.
„Deja, bet labai dažnai prioritetu man tampa miegas“, - sakė ji. „Kasdien rūpinuosi savo oda, kadangi ji labai jautri. Jei to nedarysiu, nebepriminsiu trapios lėlės su porcelianine veido oda. Ateityje norėčiau šiuo hobiu užsiimti dažniau.“
Japonų gatvės stiliumi Lucia susidomėjo skaitydama japonų mados žurnalus „Egg“ ir „Popteen“.
„Šiuo metu mano įkvėpimu tampa kiti žurnalai ar merginos, kurios kaip ir aš nuotraukomis dalinasi socialiniuose tinkluose“, - pasakojo Lucia. „Norėčiau visiems palinkėti daryti tai, ką nori. Kad ir kaip elgtumėtės, žmonės vis tiek jus teis, tačiau geriau patys jausitės tik darydami tai, kas jums patinka.“
