Gyvūnai E. Jankauską lydi visą gyvenimą. Paauglystėje jis turėjo bulterjerą, po to su vaikais augino Jorkšyro terjerą. Visgi pačią tikriausią meilę šunims jis pajuto, kai namuose atsirado Eiva.
„Mes Palangoje buvom gal 2–3 savaites dviese ir ji kaip ir pilnai atstovėjo man draugą. Aš pats save pastebėjau, kad pradedu su šuniu kalbėti. Keista būdavo, kai mano mama kalba su savo katinu. Tai aš galvojau mamai kažkas negerai su galva. Bet paskui žiūriu, kad aš pats su šunimi kartais kalbu“, – juokavo E. Jankauskas.
Eivą gavo dovanų
Dabartinė futbolininko augintinė Eiva namuose atsirado ne savo noru. Edgarui ją padovanojo širdies draugė Kamilė. Pasak sportininko, iš pradžių jį ši dovana šokiravo.
„Manęs draugė klausdavo, ar tu nori šuns? Aš sakydavau ne. Tada sakydavo, kad aš nemyliu šunų. Bet iš tiesų aš nenoriu dėl to, kad aš labai juos myliu ir labai jais rūpinčiausi, jeigu jie būtų. Dėl to mano gyvenimas pasikeistų. Aš netekčiau daug laiko, daug laisvės. Atsirastų objektas, kuriuo aš visų pirma turiu pasirūpinti prieš save, nes tai yra gyvas organizmas, jo gyvenimas priklausys nuo manęs“, – pasakojo Lietuvos futbolo rinktinės vyr. treneris.
Tačiau Edgaro draugė tiksliai žinojo, ką daro. Anksčiau namuose lankydavosi Kamilės sesers šuniukas. Ir taip moteris pamatė, kad Edgaras labai myli šunis. Dėl „suvaržytos laisvės“ rūpinantis šuniuku Edgaras nepyksta. Nepyksta ir dėl to, kad visiškai pasikeitė jo gyvenimas. Dabar Edgaras su Eiva praleidžia labai daug laiko, kartais netgi kartu keliauja į darbą. Į futbolo stovyklas ji nevažiuoja, bet futbolo federacijoje apsilanko dažnai.
Pirmą šunį turėjo dėl „kietumo“
Pirmą šunį Edgaras turėjo paauglystėje, tačiau anuomet supratimas apie šunis buvo visai kitoks. Pasak Edgaro, paauglystėje jis norėjo būti „kietas“, o „kietu“ galima tapti, jei šalia savęs ant grandininio pavadžio vedžiosiesi bulterjerą.
„Bulterjeras buvo, bet labai geras, gero charakterio. Aš manau, buvo gatvės įtaka. Kažkoks tai buvo kompleksas, kur reikėjo kažkokios jėgos patvirtinti. Tais laikais buvo tas maroziškumo amžius turbūt. Tai man visada tie koviniai šunys asocijuojasi su tokiu šiek tiek nepilnavertiškumu. Tu turi tą šunį vos ne kaip savo ginklą naudoti“, – apie praeityje turėtą augintinį pasakoja E. Jankauskas.
Paauglystę Edgaras leido Žirmūnuose prie anuomet čia buvusio Žalgirio stadiono. Šiose apylinkėse laiką kartu su Edgaru leido ir Tonis.
„Patys žinot, kokie tie 90-ieji buvo. Žmonės prioritetus skyrė ne išsilavinimui ar kultūrai. Gatvės įtaka buvo didelė, tai reikėjo turbūt to patvirtinimo, kad tu irgi esi nepėsčias, kad turi šalia draugą, kuris tau padės. Nors mano šuo buvo, ko gero, pats draugiškiausias. Kieme vaikai už uodegos, už ausų tampė, jis niekam gyvenime nebuvo net grybštelėjęs“, – teigė E. Jankauskas.
Vėliau Edgaras augino ir Jorkšyro terjerus, bet tai buvo daugiau vaikų noras. Tačiau dabar Eiva yra tik Edgaro šuo, kuri šeimininką kartais supranta vien iš žvilgsnio: „Mes turėjom keletą pamokėlių su dresuotoja, bet nelabai mums gavosi. Ji iš savęs labai protinga, pavyzdžiui, kad šalia eitų. Nežinau, ar jai tikrai reikia kažkokios dresūros.“
Daugiau įdomių detalių sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Gyvūnų pasaulis“ žiūrėkite šeštadieniais 9 val. per TV3 Televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Gyvūnų pasaulis“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
