Šis Ievos Barboros Juozapaitytės-Varnienės interviu išskirtinai duotas tik tv3.lt tinklalaidei „Pasikalbėkim“. Be išankstinio raštiško sutikimo draudžiama atgaminti, kopijuoti, publikuoti, cituoti ar kitaip naudoti šią „Pasikalbėkim“ laidą ar jos dalį.
Netikėta žinia apie dvynukus
Balandžio pabaigoje Ieva ir Dainotas tapo tėvais – jų šeimą papildė du berniukai. Kalbėdama apie motinystės pradžią ir gerokai pasikeitusį kasdienį gyvenimą Ieva neslėpė, kad miegas – jau beveik nepažįstamas dalykas.
„Ypatingas jausmas, bet miegas jau nepažįstamas dalykas mūsų gyvenime su Dainotu. Dėdė miegas išėjęs dabar kažkur... Mūsų berniukai yra aktyviukai – vienas pažadina kitą, bet visą tai nuginkluoja, kai jie tiesiog nusišypso, nusijuokia“, – šyptelėjo Ieva Barboba.
Ieva tikino, kad sąmoningai savo nėštumo neslėpė, tačiau viešai pasirodant su „Balsais“ stengėsi išlaikyti privatumą. Įrašinėdami „Reels“ vaizdo įrašus, jie sumaniai išdėstydavo kadrą – Ieva atsistodavo už kolegų arba pasinaudodavo pagalvėle, kad pilvukas nebūtų matomas:
„Galima žaismingai paslėpti tą akivaizdų nėštumą, bet jokiais būdais aš jo neslėpiau. Mes nieko neslėpėme, bet man atrodo, kad vaiko gimimas yra didžiausia dovana, bet tuo pačiu ir didžiausia rizika ir baimė. Tu niekada negali žinoti, kas gali nutikti. <..> Norėjosi ramybės, saugumo. Visi artimiausi žmonės, šeima, draugai, kurie buvo aplinkui – jie labai mane saugojo ir viskas buvo gerai.“
Atviro pokalbio metu Ieva atskleidė, kad nors su Dainotu šeimos pagausėjimą planavo, manė, jog tam dar turės metus ar dvejus.
„Mes planavome, galvojome, kad gal po metų, dviejų metų bėgyje, nes būtent tuo metu mes abu dalyvavome televizijos projekte, dainavome, intensyviai ruošėmės. Dainotas ruošėsi turui, aš jau debiutavau scenoje tam tikruose vaidmenyse, didžiausiuose mano gyvenime. Viskas buvo tokiame pakylime, viskas buvo taip sudėliota. <..> Ta pirminė reakcija buvo tokia ir ašaros, ir džiaugsmas, ir kas bus, ką dabar daryti?“ – pasakojo ji.
Nors pati žinia apie nėštumą Ievą iš pradžių išmušė iš vėžių, tačiau trečio vizito pas gydytojus metu jos ir Dainoto laukė dar viena staigmena – pora sužinojo, kad jiems gims dvynukai:
„Buvo įspūdinga reakcija, nes aš tada sėdėjau toje kėdėje, žiūrėjo mano nuostabiausia gydytoja Sandra, tikrai aukselis mūsų. Ir ji taip žiūri, žiūri... Matau, kad keičiasi jos veidas kažkaip. O aš viskas, galvoju, tragedija.
Ji taip žiūri, žiūri ir matau, kad keičiasi veidas. Akys labai reaguoja. Iš karto prisigalvojau, kad kažkas negerai. Ji pasakė, kad reikia nueiti į kitą kabinetą. Galvojau, o Dieve, ar jūs juokaujate? Kas čia vyksta? Kas galėjo nutikti?
Pasakė, kad viskas tvarkoje, bet tiesiog pereikime į kitą kabinetą. Pradėjo tikrinti ir sako: aš buvau teisi. Sveikinu, tėveliai, dvynukai. Juoktis nėra tinkamas žodis, mes pradėjome žvengti. Mes žvengėme kokias dvi minutes, toks paranojinis, isterinis juokas. Ir ji sako: na, tai gerai, aš palauksiu, kol jūs nesijuoksite, nes negaliu žiūrėti, pilvas kilnojasi“, – prisiminimais dalijosi operos solistė.
Paklausta, kaip tėvai reagavo sužinoję apie būsimus anūkus, Ieva pasidalijo jautria istorija apie mamos reakciją:
„Mamytė tuo metu buvo kažkokiame konkurse ir ji negalėjo pakelti ragelio, tai aš nusiunčiau nuotrauką echoskopijos nuotraukos. Technologijos tokios įspūdingos, nes jau matėsi tie kūneliai, nors buvo dar visai mažai laiko. Ir ji paskui sako: aš negaliu patikėti, gaunu tą žinutę ir aš pakeliu akis, o virš mano akių yra du angeliukai, du berniukai angeliukai.“
Gimė ypatingi berniukai
Nors Ieva ir Dainotas žinojo, kad laukiasi dvynukų, gydytojai jiems pranešė ir dar vieną įdomią naujieną – berniukai yra identiški.
„Jie yra identiški dvyniai, vadinami monozigotiniais. Tai yra vienas rečiausių atvejų. <..> Jie vienodi, bet mes kol kas juos atskiriame“, – šyptelėjo ji.
Nors pats nėštumas Ievai buvo lengvas ir nekėlė didesnių negalavimų, dėl išskirtinio dvynių nėštumo moteris turėjo nuolat lankytis pas gydytojus. Ji prisipažino, kad paskutiniai nėštumo mėnesiai ir savaitės buvo itin įtempti:
„Man nėštumas buvo labai lengvas, jie yra stebuklingi vaikučiai. <..> Nebuvo man jokių blogumų, nebuvau apsikabinusi tualeto, kaip daugelis mamų, ir neturėjau tų visų skausmų, kuriuos turi kitos nėštukės dažnai, bet kadangi mūsų ypatingas nėštumas, jie gyveno viename namuke, vienas namukas tai vadinasi vienas maišelis, ir tai yra labai reta, labai sudėtinga, todėl buvo didžiulė priežiūra: važiuoti į ligonines tikrintis, na, ir tas paskutinių mėnesių ir savaičių laukimas buvo labai įtemptas, dėl to, kad mes niekada nežinojome, ar jie bus, ar nebus.
Nes gyvenant viename namuke jau gali vaikas apsivynioti ta virkštele, o kai gyvena dvyniai – jie dažniausiai gyvena savo namuke pas mamytę atskirai. Šį kartą jie gyveno dviese viename, o virkštelės dvi gali apsivynioti visaip kaip. Vienas kitą gali nuvalgyti ir panašiai.“
Paskutiniai nėštumo mėnesiai ir savaitės Ievai buvo itin įtempti, netrukus pora sulaukė savo berniukų – Leonardo ir Teodoro. Vis dėlto mažyliai gimė anksčiau laiko, todėl moteris negalėjo jų iš karto paimti į rankas ir iš arti pasidžiaugti pirmuoju susitikimu.
„Aš iš karto jų negalėjau pamatyti, Dainotas juos pamatė, nors sakė, kad aš noriu pamatyti savo žmoną. Tai irgi širdelę paglostantis dalykas“, – atskleidė ji.
Kalbėdama apie ligoninėje praleistą laiką, I. Juozapaitytė-Varnienė neslėpė, kad netrūko nei džiugių akimirkų, nei pykčių, tačiau santykius su Dainotu gelbėjo humoras:
„Mes gyvenome beveik tris mėnesius ligoninėje. Tai buvo labai didžiulis iššūkis mums, kaip porai, kiekvienam asmeniškai, nes mes esame tokie laisvi žmonės, mėgstantys privatumą, o ten privatumo visiškai nėra. Ten sienos stiklinės, nes visi turi matyti aparatus, visi turi matyti, kas ten vyksta. Tu gyveni taip lova su lova. Mes su Dainotu tuo metu praėjome viską...“
Pokalbio metu Ieva negailėjo gražių žodžių ir savo vyrui Dainotui. Ji pabrėžė, kad šiuo ypatingu, bet nelengvu laikotarpiu jo palaikymas jai buvo itin svarbus.
„Dainotas yra didžiausias ramstis ir aš esu jam beprotiškai dėkinga. Dėkinga, kad jis suvokia, kad tai yra bendra“, – teigė dvynukų mama.
Ieva pasidžiaugė, kad augindami dvynukus su Dainotu gali kliautis ir artimųjų pagalba:
„Tiek Dainoto tėveliai, tiek mano tėveliai yra mums didžiulė dovana. Jie tiek emociškai visada palaikė, jeigu reikia, padeda dabar. Ir sesės eina iš proto, jau ir dukterėčios eina iš proto, Dainoto brolis. <..> Dainoto tėvams tai iš viso yra pirmi anūkai, jie bando suvokti, kas tai yra, o mano tėveliams tai yra pirmi berniukai anūkai, tad irgi bando suvokti, ką čia reikia daryti.“
Motinystė Ievai atnešė ne tik begalinį džiaugsmą, bet ir visiškai kitokį požiūrį į gyvenimą. Ji prisiminė Dainoto mamos kadaise ištartus žodžius apie tai, kaip tėvystė pakeičia žmogų:
„Dainoto mama man yra sakiusi, kad kai pamigdai vaiką – kažkas miršta tavyje. Man tada taip keistai atrodė, galvojau, kad čia nesąmonė, niekas negali mirti tavyje, kai pamigdai, gi čia stebuklas. Ir aš sutinku, kai pamigdai, kažkokia dalis išnyksta, arba užauga pagrindinė tą tėvystės dvasia ir pasislepia tas jaunatviškas šėlsmas. Atsakomybė atsirado didžiulė.“
Visas pokalbis – straipsnio viršuje.
Tinklalaidę „Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Antradieniais 19 val. – ir TV3 YouTube kanale!
