Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieblandoje skęstanti scena, joje – žmonės, ieškantys meilės. Jos džiaugsmas, ilgesys ir melancholija čia perteikiami be žodžių, vien judesiais. Tai – tarptautiniu mastu pripažinto britų choreografo Davido Dawsono baletas „Širdies ritmu“.
Šis spektaklis – viena iš dviejų baletų diptiko „Gyvenimo pulsas“ dalių. Davido Dawsono kūrinyje trylika šokėjų įkūnija skirtingus meilės etapus – nuo jaunatviško susižavėjimo iki brandaus, amžinybės pojūtį įgaunančio jausmo.
„Tai istorija apie meilę, širdies kelionė – ar tai būtų džiaugsminga, melancholiška, ar jautri meilė. Tai kūrinys, ieškantis grožio, o šiandieniame pasaulyje, kuriame gyvename, manau, kad mums to reikia labiau nei bet kada“, – sako choreografas Davidas Dawsonas.
Spektaklyje skamba gyvai atliekama muzika. Harmonija aiški, temos vystomos sklandžiai, o kūrinį lydi solo smuikas.
„Vienur jis labai sentimentalus, nostalgiškas, kitur dramatiškas, netgi skausmingas“, – pasakoja muzikos vadovas Modestas Barkauskas.
Pirmą kartą šį kūrinį choreografas pristatė Miunchene, o dabar jis atgyja ir Lietuvos scenoje. Nors spektaklis pasižymi abstrakcija, jame netrūksta pasakojamojo pobūdžio ir klasikinio baleto elementų.
„Tai – klasikinio baleto kalba. Esu didelis jos puoselėtojas, nes tikiu, kad ši kalba gali plėstis, ji nėra išsisėmusi“, – teigia D. Dawsonas.
Meilės tema ir visos jos apraiškos, žmonių tarpusavio santykiai – visa tai susipina spektaklyje. Šokėjai čia tampa emocijų interpretuotojais per šokį.
Antroji dalis atskleidžia kitas emocijas
Kitoks pasaulis atsiveria antrojoje diptiko dalyje. Šaltoje mėlynoje šviesoje ryškėja geometrinių konstrukcijų kontūrai, o tarp jų blaškosi šokėjai.
Tai – lietuvių choreografo Martyno Rimeikio spektaklis „I like...“, įkvėptas kompozitoriaus Vidmanto Bartulio muzikos.
„Norėjau pakalbėti spektaklyje apie laiką, apie mus laike, kaip keičiasi tarpusavio santykiai ir kaip viskas po to lieka prisiminimuose“, – pasakoja spektaklio choreografas Martynas Rimeikis.
Beveik metus kurtame balete žiūrovai neišvys nuosekliai pasakojamos istorijos. Pasak choreografo, abstrakčioje scenografijoje ir šokėjų judesiuose slypi simboliai, kuriuos kiekvienas žiūrovas kviečiamas iššifruoti pats.
Nors abu choreografai kalba savita šokio kalba, jų kūrinius vienija žmogaus išgyvenimai. Scenoje kuriamas emocijas sustiprina gyvai skambanti muzika – smuikai, altai, violončelės, kontrabosai ir fortepijonas.
Tiesa, priešingai nei britų choreografo spektaklyje, kuriame skamba solo smuikas, lietuvių choreografo balete pagrindinis vaidmuo tenka fortepijonui.
„Didžiulė paletė jausmų – nuo nežinomybės, mistikos pereinanti į lengvą svajingumą, vietomis gal nostalgiją. Staiga viskas pasikeičia, sudramatiškėja, muzika tampa netgi pavojinga. Du skirtingi muzikiniai pasauliai, autoriai, kompozitoriai, kurie turi savitą braižą muzikoje“, – pasakoja M. Barkauskas.
O bilietai į baletų diptiko „Gyvenimo pulsas“ premjerą – išpirkti.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.




