Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Net iki 80 proc. žmonių kartais knarkia, ir šis nemalonus reiškinys gali pabloginti santykius šeimoje. Taip teigia Sapiegos ligoninės Miego laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. „Knarkimas ir miego apnėjos sindromas netgi gali didinti skyrybų riziką“, – tvirtina medikė.
R. Masaitienės teigimu, knarkimui gydyti būdų dabar yra pačių įvairiausių, tačiau kartais pakanka į naktinių marškinių kišenėlę įsidėti paprastą teniso kamuoliuką.
– Kodėl žmonės knarkia?
– Knarkimas yra minkštųjų audinių sienelių virpėjimas. Vaikai dažniausiai knarkia, jei kvėpuojant per nosį atsiranda kliūčių, tarkim, adenoidai ar iškrypusi nosies pertvara (kitaip sakant, anatominiai dalykai).
– Jei knarkimas nepastovus, ne kas naktį, o pavartojus alkoholio ar pervargus, gydyti nereikia?
– Jei žmogus knarkia stipriai, knarkimas gali turėti įtakos miegui: sukelti labai trumpus prabudimus ir bloginti miego kokybę. Didžiausia problema atsiranda tada, kai dėl knarkimo naktį nutrūksta kvėpavimas. Tai vadinamosios miego apnėjos – kvėpavimo pauzelės, kurios tęsiasi daugiau negu 10 sekundžių ir kurių metu deguonies kraujyje sumažėja daugiau negu 3–4 proc. Knarkimas ir miego apnėjos sindromas netgi gali didinti skyrybų riziką ar pabloginti santykius šeimoje. Žmogus, žinantis, kad knarkia, pats nesmagiai jaučiasi, ypač miegodamas ne namuose, todėl dažniausiai knarkimas susijęs ir su padidėjusiu nerimu.
– Labiau knarkti linkę antsvorio turintys žmonės?
– Knarkia tie, kurie turi trumpą, stambų kaklą, kurių kvėpavimo takai siauresni dėl anatominių priežasčių. Tačiau problema kyla ne tik dėl to. Ji gali būti ir funkcinė, nes kvėpuojant turi ritmingai dirbti kvėpavimo raumenys. Jei funkcinis mechanizmas sutrikęs, kvėpavimo takai randa kliūtį ir neatsiveria. Tada žmogus kurį laiką nekvėpuoja. Paskui dėl įsijungusių kitų mechanizmų ir besikaupiančio anglies dvideginio sudirginamas centras, per centrą duodama informacija, kvėpavimo takai atsiveria ir kvėpavimas būna triukšmingas.
– Knarkimas gydomas ne visada. Kaip žinoti, ar reikia gydyti?
– Reikia atlikti polisomnografijos tyrimą ir pasižiūrėti, koks yra knarkimas, kiek knarkiama, kiek jis lemia mūsų miego struktūrą, kvėpavimą ir t. t. Kadangi polisomnografijos miego metu registruojame ir miegančio žmogaus kūno poziciją, kartais pamatome, kad knarkiama tik miegant ant nugaros. Tokiu atveju vienas iš paprastesnių gydymo būdų yra pozicinė terapija, t. y. neleisti žmogui miegoti ant nugaros.
Tam yra visokių gudrybių, pvz., vadinamieji aliarmai į naktinius marškinėlius. Jų prigalvota įvairių – yra vibracinių ar net elektrinių: atsiguli ant nugaros, ir jie iškart duoda impulsus. Vienas iš pačių paprasčiausių būdų – į kišenėlę, įsiūtą naktinių marškinių tarpumentyje, įsidėti teniso kamuoliuką. Vokietijoje teko matyti liemenes, kurių nugara suapvalinta, ir žmogus niekaip negali atsigulti ant nugaros: gulasi ir vėl nuslysta ant šono. Kartais to kurį laiką ir užtenka.
Labai svarbu žinoti, kas provokuoja knarkimą. Knarkimą provokuoja veiksniai, kurie atpalaiduoja raumenis, t. y. alkoholis, vaistai, kurie atpalaiduoja raumenis (pvz., dauguma migdomųjų). Jei knarkiančiam ir blogai miegančiam žmogui pasiūlysi migdomųjų vaistų, kurie atpalaiduoja raumenis, problemą tik padidinsi. Pervargęs žmogus taip pat labiau knarkia. Paknarkiama ir po linksmybių, bet tada nebūtina pulti gydyti. Labai svarbu kūno masė. Jei žmogus turi antsvorio, knarkimas yra ryškesnis ir apnėjų tikimybė didesnė.
– Kaip gydomas knarkimas?
– Vienas iš būdų – purškalai ar ant gomurio klijuojami pleistriukai. Dažniausiai juose yra eterinių aliejų, kurie pamaitina, sudrėkina, suminkština gleivinę. Kitas būdas – minkštųjų audinių sienelėms neleisti tiek virpėti. Tarkim, tam tikruose taškuose radijo bangomis padaro mažyčius randukus, sustandina juos. Tai galima padaryti gomuryje, ir nosyje. Nei čiužiniai, nei pagalvės labai nepadės, tik rekomenduotina šiek tiek (apie 10 laipsnių) pakelti galvūgalį.
