Kalbėdamasis su laidos vedėju Tomu Loiba, Deivis atskleidė, kad scenoje skaičiuoja jau tris dešimtmečius. Visgi dainininkas pripažino, kad šis skaičius malonių jausmų neatneša.
„Šis skaičius skamba žiauriai. Aš dar neblogai jaučiuosi – ir pabėgioju, ir iš lovos išlipu be didelės kančios, ir tenisą, ir padelį pažaidžiu. Visgi manau, kad žmogaus byrėjimas prasideda nuo smegenų. Yra tiesos, kad kai kurie dvidešimtmečiai atrodo blogiau“, – kalbėjo D. Norvilas.
Prabilo apie vaikų muzikalumą
Vis dėlto Deivis atskleidė, kad šio jubiliejaus neminės. Nors laiką su artimais draugais jis labai vertina, švenčių organizavimas jam kelia daugiau rūpesčių nei džiaugsmo.
„Nesu tų datų mėgėjas. Man labai patinka pabūti su draugais. Jų neturiu daug, bet juos žiauriai myliu ir labai vertinu. Vis dėlto man tos šventės – vargas. Nebent reikia ką nors nusamdyti ir nesukti galvos, bet mane vargina nešioti kavą, nešti cukrų, rodyti, kur yra druska, – juokėsi jis. – Aš už viską, kas faina, bet man pačiam tai yra vargas. Džiaugiuosi už žmones, kurie rengia tokius jubiliejus. Aš pats juose dainuoju, su Renata nuvažiuojame, bet organizuoti savo šventę tingiu.“
Kaip teigė Deivis, muzikalumas Norvilų šeimoje nėra svetimas – abu jo vaikai turi gabumų muzikai. Vis dėlto atlikėjas tikino nespaudžiantis jų sekti jo pėdomis. O kaip paaiškėjo, ne visi šiuo keliu ir patys nori eiti.
„Mano vaikai muzikalūs. Jaunesnysis – ypatingai, kitas viską turi, bet nenori. Ir viskas su tuo gerai – tai jo pasirinkimas. Aš labai jo paprašiau, kad pabaigtų muzikos mokyklą, ir jis tai padarė. Bet dabar nebenori tuo užsiimti, todėl aš jo neverčiu“, – atviravo laidos svečias.
Atskleidė, koks iš tikrųjų yra jo scenos partneris
Jau kurį laiką žmones džiugina D. Norvilo duetas su Rafailu Karpiu – projekto „2 METRAI“ turas po Lietuvą sulaukė sėkmės ir jau netrukus sugrįš į sceną. Pokalbio metu Deivis prisiminė ir pirmuosius pokalbius apie duetą, ir juokingą akimirką, kai bičiuliui pasiūlė sugalvotą pavadinimą.
„Su Rafailu susipažinome akademijoje. Yra įdomus dalykas – jis buvo vienu kursu vyresnis, bet metais jaunesnis. Gal net keliais, tiksliai nežinau. Mes susidraugavome ir vis kalbėdavome, kad reikėtų ką nors kartu sukurti. Vieną dieną sakau jam: „Klausyk, turiu mūsų dueto pavadinimą.“
Iš pradžių stojo tokia tyla, o paskui kaip pradėjo juoktis... Abu esame vienodo ūgio. Gražiai draugaujame, o nuo praėjusių metų jau ir kartu dirbame. Pradėjome kurti savo dainas, vienas ant kito jose gerai „važiuoti“, gal net vietomis žiaurokai. Paskui tuos tekstus šiek tiek apraminome. Bet keiksmažodžių mūsų koncertuose nėra ir, manau, nebus“, – pasakojo D. Norvilas.
Nors scenoje vyrai puikiai papildo vienas kitą, jų charakteriai, Deivio teigimu, gana skirtingi. Tai puikiai atskleidžia ir vienas nuotykis iš jų muzikinio klipo filmavimo.
„Papasakosiu vieną istoriją, kurioje labai aiškiai atsiskleidė, kas yra kas. Filmavome vaizdo klipą „Būti mažu ne taip blogai“. Buvo scena, kurioje atvažiuojame į kviečių lauką – ten toks žvyrkelis, balos, o mes turime mažyčius vaikiškus benzininius motociklus. Nė vienas iš mūsų tokiais niekada nebuvome važiavę. Duoda startą – ir mes rauname su tais motocikliukais. Man staiga kyla mintis: jeigu nugriūsiu, tikrai ką nors susilaužysiu. Pradedu dairytis, kur tas Rafailas.
Sustojau, atsisuku – žiūriu, jis jau nuvažiavęs kokius 15 metrų nuo starto. Parvažiuoju atgal, sustoju ir klausiu, kas nutiko. Pasirodo, Rafailas važiuoja tokiu greičiu, kad tas motocikliukas negali taip lėtai važiuoti. Vėl pradedame važiuoti kartu, bet jis nuvažiuoja tiek pat, numeta motocikliuką į šoną – jam nepavyksta jo suvaldyti. Štai koks žmogus atsargus ir ramus!
Vienas visiškai begalvis – tik nuvažiavęs 400 metrų pradeda galvoti, kad nukritęs gali ką nors susilaužyti, o kitas mąsto: kam man kristi ir susilaužyti, jeigu galiu ramiai atvažiuoti, sustoti ir grįžti atgal? Taigi sukarpysime. Mes ir gyvenime esame tokie: aš – ugninis, o jis – ramesnis. Puikiai pasidalijame šiais vaidmenimis ir scenoje“, – teigė D. Norvilas.
Prasitarė apie netikėtumus namuose
Laidoje buvo paliesta tema ir apie artėjančias gražiausias metų šventes. Paaiškėjo, kad Kalėdos Deiviui patinka, tačiau jis nepritaria vis anksčiau prasidedančiam šventiniam šurmuliui.
„Man patinka Kalėdos, bet, brolyčiai, negalima nuo spalio mėnesio pardavinėti eglučių ir puošti parduotuvių. Kažkoks absurdas! Taip jūs iš mūsų atimate tą kalėdinį džiaugsmą. Manau, kad ir dabar dar per anksti. Šiuo metu turėtume džiaugtis krentančiais lapais, matyti tą rudenį, truputį pasinerti į rudenišką, žmogišką depresiją. O tada nuo gruodžio 1-osios jau galėtume dainuoti: „Krenta sniegas...“ Tada ir būtų džiaugsmas. Juk anksčiau eglutė būdavo puošiama prieš pat Kūčias arba Kūčių dieną. Tuomet vaikams tai būdavo didelė šventė“, – savo požiūriu dalijosi jis.
O štai kalbėdamas apie kasdienybę namuose, Deivis atskleidė netikėtą faktą. Pasirodo, kad techniniai klausimai – ne jo stiprioji pusė. Atlikėjas netgi prasitarė, jog sugedus kokiam nors prietaisui pagalbos dažniausiai kreipiasi į žmoną Renatą.
„Viskas, kas susiję su mechanika, elektra, fizika ar chemija – ne man. Visiškai rimtai sakau: jeigu kas nors sugenda, kviečiu žmoną. Tikrai, žinokit, nemeluoju. Taip, galiu išjungti skaitiklį, net esu susirašęs, kur kas yra. Bet prisimenu, žolės pjovimo traktorius nebepjovė, tai sakau: „Renatėle, ateik, pažiūrėk, kas čia.“ Ir ji moka – uždeda kažkokį diržą... Jai tai duota. Tie jos džiaugsmai – epoksidinės dervos dirbiniai, įvairūs darbai iš medžio, yra jos hobis, bet ji tikrai moka tokius dalykus“, – pasakojo atlikėjas.
O paklaustas, koks žodis jam pats gražiausias, Deivis nedvejodamas įvardijo meilę. Jis tikino šiuo žodžiu dažnai besidalijantis su artimiausiais žmonėmis. Tiesa, kaip pats juokavo, jo žodyne pasitaiko ir priešingų išsireiškimų.
„Mano mėgstamiausias žodis yra „myliu“. Dažnai jį sakau ir vaikams, ir žmonai. Bet kartais sakau ir „nekenčiu“. Aš toks esu“, – juokėsi D. Norvilas.
Visą pokalbį galite išgirsti čia:


