Nors Justė daugelį metų buvo gerai žinoma televizijos veidas, šiandien ji sako sąmoningai pasirinkusi sulėtinti tempą, atsitraukti nuo ekranų ir daugiau dėmesio skirti šeimai – juk gyvenime yra dalykų, svarbesnių už eterį.
Laukiasi berniuko
„Daug kas klausia, ar tai buvo tikėta, ar netikėta ir aš net nežinau, kaip čia atsakyti,“ – prisipažįsta Justė. „Pas mus buvo preliminarus planas: baigiasi vestuvių sezonas praeitų metų rugsėjį, turim paskutines draugų vestuves ir galvojom, kad nuo to laiko jau galėtume būti atviri galimybei, nes vasara praėjo, geras laikas.
Bet viskas taip greitai susiklostė... Pamenu, spalį turėjau renginį Kaune, grįžtu sekmadienį namo ir sakau Tomui: gal mums jau reikėtų nebesisaugoti, galėtume pabandyti. Nuoširdžiai galvojau, kad prireiks laiko, būsiu pasiruošusi palaukti, psichologiškai apsiprasiu. O taip gavosi, kad jau po poros savaičių sužinojau, jog laukiuosi! Tai tarsi planuotas, bet kad taip greit – tikrai neplanavau.“
Pirmasis nėštumo testas Justei buvo kupinas emocijų. Buvo pirmadienio rytas, kai ji pasidarė testą ir pamačiusi dvi juosteles, jautėsi taip, lyg visas pasaulis sustotų – rega, klausa, kūnas tiesiog išsijungė. Ji išeina iš vonios, ašarose, o jos vyras Tomas nesupranta, kas vyksta. Iš šalies žiūrint, atrodytų, kad nutiko kažkas baisaus – liga, gal mediko skambutis. Tačiau Justė verkdama parodė Tomui testą, kartodama, jog negali patikėti, o Tomas tik šypsojosi.
Šiandien pora jau džiaugiasi laukdami berniuko, nors pradžioje Justei atrodė natūraliau galvoti apie mergaitę. Ji pasakoja, kad iki nėštumo buvo įpratusi prie moteriškos energijos – šeimoje turėjo sesę, mamą, apskritai buvo apsupta moteriškos aplinkos. Tačiau pastojus jos jausmai pasikeitė ir ji pradėjo svajoti apie berniuką.
Vardą sūneliui jie jau išsirinko, tačiau apie tai kol kas tylės:
„Turėjau vieną vardą mintyje, buvo viena interakcija su moterimi, kuri paminėjo savo sūnaus vardą, jis man labai patiko. Kai pastojau, bandėme žiūrėti įvairius sąrašus, bet dažniausiai viskas baigdavosi juokais – kokių tik vardų nėra! Tada mestelėjau Tomui tą savo seną mintį ir pasakiau: nenoriu jokių komentarų, noriu, kad tai būtų mūsų sprendimas. Jei kam nors nepatiks – teks susitaikyti.“
Pranešimas tėvams, kad taps seneliais
Vienas įsimintiniausių momentų buvo, kai pora pranešė būsimiems seneliams apie laukiamą anūką.
„Mes gavome tyrimų rezultatus su lytimi, kad viskas gerai, jokių ligų, tai buvo prieš Kalėdas. Galvojome: jeigu gausime rezultatus, pranešime. Juos gavome. Aš jau buvau iš anksto užsakiusi tokius varpelius, kadangi draugai tuokiasi, turėjau pažįstamą moterį, kuri daro atvirutes ir aš jas užsakinėdavau. Laukdama rezultato dėl lyties galvojau, kaip pranešti tėvams, ir pamaniau, pažiūrėsiu, ką ta moteris siūlo.
Pamačiau kalėdinius varpelius ir pagalvojau: kaip smagu, reikia užsakyti, padovanoti tėvams, o ant varpelio užrašyti „Seneliai, pasimatysim vasarą.“ Taip ir padariau. Nuvežėme dovanų abiem seneliams – tai buvo stebuklinga akimirka.
Įteikėme seneliams, iš pradžių jie net nesuprato, puolė ieškoti akinių, kad įskaitytų, kas ten parašyta. Neaišku, koks ten senelis – gal Kalėdų Senelis? Jie patys negalėjo patikėti, kad taps seneliais. Ir tik su akinių pagalba perskaitė, jog „pasimatysim vasarą.“ Tai buvo tobula“, – su šiluma prisimena Justė.
Darbas su renginiais
Nors Justė netrukus gimdys, žinia apie jos nėštumą pasklido tik prieš kelias savaites. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad moteris laukiasi – vis labiau apvalėjantis pilvukas nekrito į akis net užsakovams, kurie kviesdavo ją vesti renginius.
Kalbėdama apie galimybę sugrįžti į televiziją, Justė pripažįsta, kad minčių buvo, nes jau yra sulaukusi kelių naujų pasiūlymų. Vis dėlto ji tikina nesigailinti dėl sprendimo pasitraukti iš eterio. „Šeima tikrai pastovesnis dalykas už televiziją. Todėl kalbant apie karjerą, tai aš kol kas pasilikau tik renginių vedimą. Taip, tai nėra pastovi veikla, bet man patinka, kaifuoju nuo to“, – šypsodamasi sako Justė.
Ji prisimena, kad dar antrame nėštumo mėnesyje, kai pradėjo truputį matytis pilvas, jai buvo nejauku pasakyti užsakovams, jog laukiasi. „Labai norėjau toliau dirbti. Atrodė, kad viduje jaučiausi net kažkiek kalta dėl to, ar nesutrukdys mano nėštumas, ar jie norės manęs tokios, bet viskas jiems tiko.“
Justė prisimena vieną konkretų momentą, kai laukė skambučio dėl birželio pabaigos darbų, nors jau žinojo, kad liepos viduryje turėtų gimdyti. Ji svarstė, ar dar verta įsipareigoti, ypač žinant, kad laukia renginys Šiauliuose.
Vis dėlto ji prisipažįsta, jog paskambino užsakovei ir paaiškino, kad labai džiaugiasi pasiūlymu, tačiau situacija tokia, jog greitai gimdys, todėl vesti renginį vis tik šį kartą atsisako.
Tačiau, pasak jos, buvo net toks momentas, kai rugsėjį gavo užklausą ir bandė viską strategiškai apgalvoti. „O tu, Tomai, galėtum man padėti? Yra didelis noras atitrūkti ir pasimėgauti veikla.“
Pasakė, ar pasiilgo televizijos
Justė neslepia, kad jos mintyse dažnai sukasi klausimas, ar ji norės grįžti prie darbų po gimdymo. Ji svarsto, jog norėtų daug ko – ir auginti vaiką, ir grįžti prie veiklos, tačiau supranta, kad ne viską galės kontroliuoti, nes dar nežino, kaip jausis ar koks bus jos vaikas.
Kalbėdama apie savo pasitraukimą iš televizijos, Justė atvirauja, kad žmonės dažnai nesupranta, kaip ji galėjo tiesiog išeiti.
„Visi galvoja, kad aš negalėjau tiesiog išeiti iš televizijos, niekas netiki“, – pastebi ji.
Septyni metai eteryje buvo ilgas laikotarpis ir nors ji nesako, kad kažkas buvo blogai, visgi jautė, jog „jau pasidarė per daug žmonių kalbinimo, rutina, nebesinorėjo, nebevyko vidinis augimas.“
Galiausiai atsirado renginių vedimo veikla, kuri jai puikiai sekėsi. Ji pripažįsta: „Žinau, kad tai nepastovi veikla – televizija vis tiek būna, sezonui paima, turi tą darbą. Viduje man jau nebeužteko pastovumo, reikėjo kažko naujo.“
Kartais Justė prisipažįsta, kad žiūrėdama televizorių susimąsto, kur norėtų save matyti. „Yra dilema“, – sako ji. Tačiau pabrėžia, kad prie televizijos neprisirišusi: „Jei grįžti tik dėl to, kad grįžti – galėjau, nes turėjau porą galimybių. O kaip bus – nežinau.“
Paklausta, ar ilgisi televizijos, Justė atsako labai paprastai: „Ne pačios televizijos kaip dalyko – žinomumo, rodymo. Tiesiog pačios veiklos. Tačiau galiu pasakyti, kad pasaulis nesugrius, jei mano gyvenime nebebus televizijos.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
