Jau nieko nestebina keletą mėnesių nerūgstantis pienas ir savaitę negendančios salotos, o išradingieji maisto gamintojai vis gudriau „užkoduoja“ tikrąją produktų sudėtį. Nors apie sveiką mitybą šiuo metu visuomenėje kalbama tikrai daug, iš parduotuvių lentynų ir toliau šluote šluojami įvairūs produktai, „paskaninti“ konservantais. Kas verčia žmones sąmoningai rinktis tokius produktus, nejau auga karta, jaučianti priklausomybę konservantams?
Priklausomybė nuo konservantų egzistuoja
Vilniaus širdies chirurgijos centro dietologė Jūratė Dobrovolskienė, paklausta, ar gali atsirasti priklausomybė tam tikriems maiste esantiems konservantams, sakė: „Tokios priklausomybės, kuri atsiranda nuo tabako, alkoholio ar narkotinių medžiagų, čia nereiktų įžvelgti, bet, kalbant apie natrio glutamatą, reikia pasakyti, kad kasdien jį vartojant, organizmas palaipsniui ima reiklauti vis didesnių kiekių.“
Pasak specialistės, žmogaus skonio receptoriai prie skonio stipriklių yra pripratinami, tad pamažu šių suvartojimų medžiagų kiekiai didėja. „Nors ši priklausomybė nėra tolygi anksčiau minėtoms, ji egzistuoja. Natrio glutamato vartojimas yra tiesiogiai susijęs ir su alkio jausmu“, – teigė dietologė.
Naujas ekonomikos dėsnis: sukeltas alkis – išaugę pirkimai
Vartotojų ypročiai dažnai keičiasi, įdomu, ar galima „pagauti save“ perkant vienos rūšies kurį nors maisto produktą, kurį „teko pamėgti“ būtent dėl jo sudėtyje esančių maisto priedų?
Dietologės teigimu, kiekvienas vartotojas gali pats tai lengvai patikrinti: „Daugiausiai skonio stipriklių būna prieskonių mišiniuose, greitai paruošiamose sriubose ar košėse. Dažnai jais paskanintas ir pramoniniu būdu ruošiamas maistas. Kartą pati labai nustebau, kai viename pobūvyje sudvejojau, kokia mėsa yra mano lėkštėje. Patiekalas buvo išties labai skanus.Vėliau sužinojau, kad tai buvo paukštiena ir kiauliena. Įdomu ir tai, kad paprastai valgau negausiai, o tą kartą suvalgiau net keletą gabalėlių“, – savo patirtimi dalijosi medikė.
Specialistė neneigė, kad šios medžiagos gali būti tendecingai naudojamos ne tik maisto kokybei gerinti, bet natūraliai didinti suvartojimą: „Yra tam tikras ekonomikos dėsnis – uždirbti daugiau pinigų ne mažinant produkto kainą, o didinant jo suvartojimą“, – kalbėjo J. Dobrovolskienė.
Gaivieji gėrimai skaitina vaikų hiperaktyvumą
Medikai seniai ieško atsakymo į klausimą, kas sukelia vaikams hiperaktyvumą. Ne viename amerikietiškame filme kuriama komedinė situacija, kai mažametis, gurkštelėjęs saldaus limonado, tampa tikru siaubūnu.
Specialistų teigimu, gaiviųjų gėrimų su saldikliais vartojimas yra glaudžiai susijęs su vaikų hiperaktyvumu. „Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi rekomendaciją, ką reikėtų reguliuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų mityboje ir pirmajame rekomendacijos punkte nurodomi spalvoti gaivieji gėrimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dažikliai, kurių esama gaiviuosiuose gėrimuose, yra susiję su hiperaktyvumu. Svarbu nepamiršti, kad įtakos vaiko sveikatai turi tai, kokią dalį dienos raciono sudaro maistas, kuriame yra minėtų medžiagų.“
Kalbėdama apie saldžių gaiviųjų gėrimų poveikį suaugusiems, specialistė akcentavo, kad žmogaus organizmas tarsi gauna papildomą darbinį krūvį: „Gaiviuosiuose gėrimuose yra daug neorganinių junginių, kuriuos organizmas „atpažįsta“ kaip papildomą darbą virškinimo sistemai. Kepenys nuolat valo kraują ir kontroliuoja, kad organizme nesikauptų kenksmingos maisto medžiagos, vadinasi, kuo daugiau šių medžiagų vartojame, tuo labiau varginame savo organizmą. Laikui bėgant tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.“
Pašnekovės teigimu, dažiklių yra ne tik gaiviuosiuose gėrimuose, bet ir saldainiuose, kramtomoje gumoje ir kitur.
Ar brangesnis reiškia geresnį?
Parduotuvių lentynos lūžta nuo gausybės gaiviųjų gėrimų, tačiau dažnai renkantis, vartotoją glumina gaminio kaina. Apie tai, ar tiesa, kad kuo brangesnis gaminys, tuo kokybiškesnės madžiagos įeina į jo sudėtį, dietologė sakė: „Dažnai yra mokama už prekės ženklą, tad iš kainos apie kokybę spręsti sunku. Žinoma, yra tiesos tame, kad gerai žinomos kompanijos nerizikuos vartotojo pasitikėjimu ir stengsis išlaikyti gaminių kokybę.“
Specialistė taip pat patikino, kad gėrimai, kurie palieka labai aiškius pėdsakus, tarkime, paraudęs liežuvis nuo granatų skonio limonado, neabejotinai savo sudėtyje turi didelį dažiklių kiekį: „Raudona spalva nėra išgaunama iš natūralių daržovių – burokėliai suteikia mėlyną atspalvį, mėlynės – violetinį, bet to natūralūs pigmentai neišlieka taip ilgai, kad spėtų nurausti liežuvis“.
Paklausta, kokias pavojingiausias šių dienų mitybos tendencijas įžvelgia, specialistė sakė: „Pavojingiausia šių dienų tendencija yra maisto perteklius. Jei maisto būtų vartojama mažiau, jis galėtų būti saldesnis ar riebesnis, bet viskas priklauso nuo suvartojamo kiekio. Žmonės valgo labai didelėmis porcijomis, o fizinis krūvis itin sumažėjęs.“
Dažnai nustemba net mokslininkai
Įdomų ekperimentą, iliustruojantį greito maisto „ilgaamžiškumą“, atliko amerikietė menininkė Sally Davies, kuri pusę metų kasdien fotografavo greito maisto restoranuose McDonald's“ gaminamą ir vaikams skirtą bulvyčių bei mėsainio komplektą „Happy Meal“, kuris per šešis mėnesius neparodė jokių, maisto produktams būdingų irimo ženklų.
Neseniai atliktas švedų biochemikų tyrimas parodė, kad bulvių traškučių pakelyje yra net 500 kartų didesnis kancerogenų kiekis nei „saugi“ paros norma. Mokslininkų teigimu, greito maisto vartojimas yra „tiksinti bomba“, nes nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, įvairios vėžio formos, organizmo hormonų pusiausvyros sutrikimai yra dar ne visos tokių mitybos ypročių pasekmės, mat įvairių konservantų ir skonio stipriklių poveikis nėra iki galo ištirtas.
