Atvirame pokalbyje A. Valinskas ne tik prisiminė laukinius 90-ųjų televizijos laikus, bet ir atvėrė legendinių žaidimų bei realybės šou užkulisius, pasidalijo požiūriu į šiuolaikinę komediją, teisinius ginčus bei paaiškino, kodėl jo niekada nesutiksite tiesiog vaikštinėjančio miesto gatvėmis.
Cenzūros uždanga ir laukiniai 90-ųjų TV laikai: „Nėra neliečiamųjų“
Atsakydamas į vedėjų klausimą apie televizijos pirmeivius ir humoro laisvę, A. Valinskas nesutiko su prielaida, neva ankstyvuoju nepriklausomybės laikotarpiu viskas buvo paprasčiau. Priešingai – sovietmečiu ir pirmosiomis nepriklausomybės dienomis cenzūra buvo itin griežta.
„Dabartinis požiūris, kai žmonės sako, jog anksčiau buvo lengviau – neteisingas. Anksčiau buvo žymiai sunkiau, nes norint kažką daryti reikėdavo praeiti beveik neįmanomas atrankas. Visuomenė buvo dievobaiminga, buvo daug tabu. Man asmeniškai yra tekę eiti „ant kilimėlio“ už mano firminiu tapusį atsisveikinimą: „Ate. Viso gero, ate.“ Tąkart pasikvietė ir klausė: „Kodėl ne „viso labo“? Kas čia per „ate“?“
Valinskas prisiminė, kad sovietiniais laikais egzistavo ištisa instancija – Glavlitas, kuriai reikėdavo priduoti kiekvieną scenarijų ar net studentišką laikraštuką. Komisijai reikėdavo atlikti visą koncertinę programą žodis žodin.
Lūžis įvyko atsiradus „Dviračio šou“, kai amžinatilsį Vytautas Šerėnas pradėjo parodijuoti Vytautą Landsbergį, o Remigijus Vilkaitis – Jurgį Razmą. A. Valinsko teigimu, tai sukėlė visuomenės šoką, tačiau kartu pasitarnavo kaip svarbi pamoka:
„Vytautas Landsbergis buvo vos ne šventasis ir staiga mes leidžiame sau jį vaidinti, jį pašiepti. Gaudavome daugybę laiškų su reikalavimais nutraukti laidą. Bet buvome vieni iš pirmųjų skiepytojų nuo neliečiamumo komplekso. Pasirodo, nėra neliečiamųjų.“
Kodėl Arūno Valinsko nesutiksite gatvėje?
Laidos vedėjo paklaustas, kodėl per 11 gyvenimo Vilniuje metų jam nė karto nepavyko sutikti Valinsko vaikštinėjančio mieste, televizijos vilkas atsakė atvirai:
„Aš nevaikštau. Man vaikščioti po miestą yra alergija. Važiuoju tik ten, kur man reikia. Buvimas pas žmones yra mano darbas – net jei studijoje jų nėra, aš jaučiu tuos šimtus tūkstančių už kameros. Laisvalaikiu mes važiuojame į savo kaimą prie Utenos, į Nidą, arba medžioti ir žvejoti.“
Nepaisant beveik 40 metų trunkančio populiarumo, A. Valinskas teigia išlikęs smalsus:
„Viduje vis tiek yra likęs tas mažas smalsus berniukas. Tai kaip perlas: maža smiltelė dirgina moliuską ir apauga sluoksniais, bet pati smiltelė viduje išlieka. O scena yra darbas – peržengęs rampų šviesos ribą, privalai įjungti atitinkamą jungiklį.“
Viso pokalbio klausykite čia:
Televizijos žaidimų užkulisiai: sukčiavimas ir milžiniški laimėjimai
Kalbėdamas apie darbą su Lietuvos estrados legenda Vytautu Kernagiu, A. Valinskas pabrėžė, kad nors V. Kernagis buvo aukščiausio lygio artistas ir šarminga asmenybė, televizija jam niekada nebuvo pirmoji meilė.
„Iš visų darbų jam televizija buvo paskutinėje vietoje. Svarbiausia jam buvo estrada, Dainos teatras, kinas, koncertai. Kai jis vedė laidą „Kas nori tapti milijonieriumi?“, jam tai buvo tiesiog gautas vaidmuo: jis ateidavo, redakcijos paruoštus klausimus techniškai ištransliuodavo – o žiūrovas tai jaučia.“
Atsakydamas į Manto ir Airido klausimus apie sukčiavimą, A. Valinskas prisiminė didžiausią laimėjimą šou „Šeši nuliai – milijonas“, kai programuotojas iš Akmenės laimėjo 240 tūkst. litų:
„Ketvirtis milijono tais laikais buvo milžiniška suma. Kanalas iš karto pasamdė dvi nepriklausomas audito kompanijas – finansinius detektyvus, kad išsiaiškintų, ar vedėjas nebuvo susitaręs su žaidėju ir ar nėra giminystės ryšių.“
O štai „Auksiniame prote“ yra buvęs ir tiesioginis nusikaltimo atvejis studijoje:
„Vienas žaidėjas, kompiuteristas, pertraukos metu, kai visi išėjo pietauti, priėjo prie mūsų proto centro ir įlindo į atsakymus kompiuteryje. Jį tamsoje pamatė operatorius. Žaidimą jis laimėjo, bet paskui pasikvietėme jį ir davėme pasirinkti: arba viską paviešiname ir jis lekia iš darbo, arba laida išeina, bet jis visiems laikams dingsta iš finalų. Jį pagavome per kamerų įrašus.“
Realybės šou „Kelias į žvaigždes“: Slaptas psichologas ir permatomi veidrodžiai
Vienas ryškiausių epizodo akcentų – legendinio realybės šou „Kelias į žvaigždes“ (KĮŽ) užkulisiai. A. Valinskas papasakojo, kad šou sėkmę lėmė ne tik dainavimas, bet ir itin kruopščiai apgalvotas dalyvių psichoanalitinis atrankos modelis.
„Komandoje turėjome neviešinamą psichologą, kuris sudarinėdavo atėjusio žmogaus psichologinį portretą. Mums reikėjo surinkti tam tikrus personažus: jeigu reikėjo klastingos intrigantės – atsirado Agnė Petravičienė, jeigu charizmatiško, gyvenimo skriaudžiamo žmogaus – Radžis, vokalisto – Merūnas. Mums reikėjo, kad jie galėtų ne tik dainuoti, bet ir gyventi kartu.“
Dalyviai nežinojo, kas vyksta už kadro, o įtampa buvo kuriama pasitelkiant specialias patalpas bei scenarijaus vingius:
„Kambariuose buvo veidrodžiai, kurie iš kitos pusės buvo permatomi – už jų stovėdavo operatoriai ir juos filmuodavo. O mes ketvirtadieniais susirinkdavome su prodiuseriais ir dėliodavome, kaip kas turi kovoti ir kas turi sėstis ant karštų kėdžių. Didžioji dalis intrigų būdavo jiems mikliai įkišamos, o jiems atrodydavo, kad viskas vyksta savaime.“
Primename, kad spalio 17-ąją įvyko vienas laukiamiausių renginių – „PVŠ Roast of Arūnas Valinskas“. A. Valinska stojo prieš masinius komikų „roastus“ pilnutėlėje Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Kaip teigė renginio organizatoriai: „Ši nuostabi šutvė užkūrė roastų puotą! Ačiū už pilną „Žalgirio“ areną! Tikrai žinome, jog Arūno Valinsko roastai įeis į geriausių PVŠ roastų istoriją. Turėjom nuostabų vakarą, nemažai staigmenų ir daug, daug juoko!
O visi, kurie nematė gyvai, kviečiame prenumeruoti mūsų Patreon kanalą, nes roastai po kelių mėnesių pirmiausia atsidurs ten.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
