„Aš realiai kaip veidrodis – atspindžiu aplinkas, atspindžiu žmones, ir tada, ką susirenku, tampu toks vienas didelis aš“, – sako jis.
Žiūrint Domanto pasirodymus, neretai kyla klausimas – ar scenoje matome tikrąjį jį, ar sąmoningai sukurtą personažą. Pats Domantas neslepia, kad persona egzistuoja, tačiau ji ne visada gimsta planuotai.
„Aišku, kad yra kažkokia persona, bet ji nebūna visą laiką sąmoningai pastatoma. Ji dažnai susikuria iš vidaus“, – pasakoja poetas.
Kodėl Domantas visada vilki violetinę spalvą?
Violetinė spalva tapo neatsiejama Domanto identiteto dalimi. Kaip sako menininkas, jam tai – ne tik estetinis, bet ir dvasinis pasirinkimas:
„Tai karūninės čakros spalva, tokia mistinė. Mane ji nuoširdžiai traukia.“
Paklaustas, kaip pats save apibrėžtų, Domantas vengia etikečių. Vaikinas rašo poeziją, kuria muziką, veda improvizacinius užsiėmimus ir, kaip sako jis, nenori būti uždarytas į vieną dėžutę.
„Aš netgi nelaikau savęs poetu visiškai. Aš esu visuma“, – pabrėžia jis.
Domantas pasakoja, kad jo kūrybai svarbios ne tik skirtingos meno šakos, bet ir skirtingos kvėpavimo praktikos, dvasiškumas. O visa tai jis sugeba natūraliai perkelti ir į sceną.
Yra išleidęs 3 poezijos rinkinius
Pirmąją knygą jis išleido dar būdamas mokykloje – „Protarpiais susprogusios mintys“. Vėliau, būdamas vos 17-os, Domantas išleido kitą poezijos knygą „Vizija“. Galiausiai pasirodė ir poezijų rinkinys „Myliu“.
„Vizija buvo uždaresnė, fragmentuota, su tam tikrais kodais, kad būtų mažiau aišku. „Myliu“ – atvirkščiai, tiesiai šviesiai, imkit ir kramtykit, kaip yra“, – sako Domantas.
Šis pokytis ypač matosi ir jo spektakliuose.
„Žmonės išeidavo truputį nesupratę, kas čia įvyko. Aš jaučiu, kad gerai – reikia ekspresijos, sumišimo jausmo, kad ne viskas būtų aišku“, – pasakoja menininkas.
Domantas semiasi įkvėpimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Iš Lietuvos atlikėjų jį ypač žavi Gabrielė Vilkickytė, o viena ryškiausių pasaulio figūrų jo kelyje – performanso menininkė Marina Abramovič.
„Jos citata „mano kūnas yra mano namai“ man labai padeda eiti per gyvenimą“, – sako Domantas.
Į „Lietuvos talentų“ sceną Domantas atnešė poezijos
Drugelis D. Bagdoną geriau pažino per projektą „Lietuvos talentai“, kur jo pasirodymai ne kartą nustebino tiek žiūrovus, tiek komisiją. Kaip sako pats, jis nebijojo rizikuoti ir laužyti nusistovėjusių taisyklių:
„Aš žiūriu į tai kaip į žaidimą – ką galiu atnešti, kokią šviesą.“
Vienas įsimintiniausių momentų buvo netikėtas „pasipiršimas“ teisėjai Rūtai Ščiogolevaitei. Jis paaiškino, iš kur kilo tokia idėja.
„Man pačiam tai buvo iššūkis. Aš tą idėją nešiojausi gal mėnesį ir galvojau – reikia padaryti, bus žiauriai juokinga“, – prisimena Domantas.
Pasak menininko, improvizacija jam suteikė tikrą laisvę scenoje:
„Aš jaučiu, kad galiu bet ką daryti. Improvizacija man atneša labai daug laisvės.“
Anksčiau kūrė poeziją žmonėms gatvėje
Be didžiųjų scenų, Domantas renkasi ir gatvę. Anksčiau būtent gatvėje jis pasisodindavo nepažįstamus žmones ir kurdavo jiems eilėraščius.
„Gatvėje ryšys daug artimesnis. Tai nesaugu, reikalauja drąsos, bet atneša daug gerų, atviraširdiškų patirčių“, – pasakoja jis.
Domantas sako, kad kurdamas eilėraštį kitam, neišvengiamai atranda ir dalį savęs.
„Aš parašau eilėraštį apie tave, bet ir apie save. Aš tikiu, kad mes visi esame vienas“, – pridūrė poetas.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Domantas kovo 1 d. ves kūrybinę kelionę „Pavasariniai žiedai“, o kovo 5 d. 18 val. kveičia visus į nemokamą nuotolinį seminarą apie limituojančius įsitikinimus. Daugiau informacijos rasite jo „Facebook“ paskyroje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
