Aktorius Marius Repšys sportines ambicijas aukoja dėl kilnios UNICEF misijos

Aktoriui Mariui Repšiui šiuo metu rūpi ne tik artėjantis naujas teatro sezonas, tėvystės rūpesčiai ir sportininko karjera, kurią jis pasiryžęs paaukoti dėl kilnaus tikslo. Jau šeštadienį, rugsėjo 12 d., M. Repšys išvyksta į 5-ąją UNICEF misiją „Už kiekvieną vaiką“ Mozambike. Tai viena pačių skurdžiausių pietryčių Afrikos šalių, kurioje vaikų gyvenimo sąlygos itin sudėtingos.

Jėgos trikovės varžyboms besirengiantis aktorius sako, kad dėl misijos į Mozambiką teks aukoti itin svarbias pasiruošimo treniruotes: „Spalio mėnesį dalyvausiu varžybose, iki šiol aktyviai treniravausi ir kėliau sau aukštus tikslus. Tačiau šis šaukimas į misiją pakoreguos treniruočių planus,“ – pasakojo aktorius.

Tai jau antros profesionalios varžybos, kuriose dalyvaus žinomas aktorius, tačiau, jis tikina: „Yra pasaulyje dalykų svarbesnių už asmeninius tikslus. Esam raginami padėti Afrikos vaikams, tačiau reali galimybė prisidėti prie pokyčiu pasitaiko ne taip jau dažnai, todėl negalėjau jos atsisakyti.“

Paklaustas, kaip tokį sprendimą įvertino vos prieš mėnesį pagausėjimo sulaukusi šeima, M. Repšys sakė, kad žmona iš pradžių žiūrėjo su rūpesčiu akyse: „Vos daugiau nei prieš mėnesį mums gimė antrasis vaikas – sūnus Julius. Todėl žmonai, kaip ir man, norisi, kad kuo daugiau laiko praleistume visi kartu. Bet viskas suderinama – misija netruks ilgai. Spėsime vieni kitų pasiilgti, bet didelių problemų dėl to nebus“, – įsitikinę aktorius.

REKLAMA

UNICEF geros valios ambasadorė jau apsilankiusi UNICEF misijose Kambodžoje, Siera Leonėje, Haityje aktorė Virginija Kochanskytė pabrėžė, kad šios pagalbos misijos – ypatinga patirtis. „Galima daug pasakoti apie tas transformuojančias patirtis, kurias teikia susitikimai su žmonėmis, taip pat ir skirtumus tarp šių šalių, gyvenimo sąlygų, apie pagalbą, kurią ten teikėme. Bet bendras, visas patirtis jungiantis leitmotyvas – viltis,“ – prisiminimais iš misijų dalijosi aktorė.

„Pamenu drebėjimo nusiaubto Haičio žmonių akyse buvo kažkas tokio, kas bylojo, kad jie jaučiasi taip, lyg ir pats Dievas būtų juos apleidęs. Ir tu būdamas ten, jiems teiki paprasčiausią, bet tokią svarbią, viltį, kad tai – ne tiesa, kad jie iš tiesų kažkam rūpi ir pasaulis jų neužmiršo,“ – pasakojo V. Kochanskytė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų