Dainininkas Andrius Rimiškis per pastaruosius ketverius metus prisipažįsta pažinęs visų gyvenimo spalvų paletę. Iš niekam nežinomo vaikinuko tapo Lietuvos popmuzikos įžymybe, galėjo pasigirti didžiuliais honorarais, nuosavu statybų verslu, sporto direktoriaus pareigomis. Tačiau atėjus krizei atlikėją prispaudė finansiniai sunkumai. Kaip pats sako, žmogaus gyvenimas turi banguoti, nestovėti kaip vanduo. Dabar Andriaus širdis vėl dainuoja - žiemą atlikėjas taps tėčiu.
Su žmona Vaida nusprendėte palikti uostamiestį. Kodėl?
Nors ir kaip būtų gaila, ko gero, teks palikti Klaipėdą. Tai - sezoninis miestas. Vilniuje daugiau perspektyvų, veiklos, galimybių. Į sostinę iš pajūrio neretai tenka atvykti po kelis kartus per savaitę. Todėl gyventi ten būtų kur kas patogiau. Pajūryje kaip atlikėjui veiklos yra tik tris vasaros mėnesius.
O koks darbas tavęs laukia Vilniuje?
Kol neįgyvendinau visų planų, geriau nieko nesakysiu. Jau pasimokiau - vis išsižioji, ir nepasiseka.
Ar gali sakyti, kad tavo liūdnasis gyvenimo periodas baigėsi?
Gal tiesiog taip nebesureikšminu savo nesėkmių. Dabar - žaizdų išsilaižymo laikotarpis. Žinoma, viskas baigsis ne taip greitai, gali užtrukti ir kelerius metus. Tačiau judame į priekį. Be to, dabar atsakomybė - kur kas didesnė. Laukiame vaikelio. Kai esi vedęs, jau kitoks mąstymas ir mintys.
Kalbant apie santuoką, - po vestuvių pajutai kokių pokyčių?
Pasikeitė aplinkinių žmonių požiūris: “O, jis jau vedęs, - dabar tikras vyras, gal į protą ateis." (Juokiasi.) Su Vaidute iki vestuvių gyvenome ketverius metus. Todėl tikrai nejaučiame didelių pokyčių. Nebent žmona tapo tvirtesnė. Sako, kad moterys po vestuvių pasikeičia vyrų nenaudai. (Juokiasi.)
Kaip judviem sekasi ruoštis tėvystei?
Viskas smalsu ir keista. (Šypsosi.) Vaikelis spardosi, pilve vyksta įvairiausi manevrai. Ir Vaidutė jau tokia didelė pasidarė.
Ar vaikštai su ja į parengiamuosius tėvelių kursus?
Žmona jais labai domisi. O aš, kaip vyras, žinau, ką man reikės daryti. Juk ir sesutę tėveliams padėjau auginti, tad papildomai specialių priemonių nesiimu. Aišku, šia tema paskaitau. Tačiau visus kursus man praveda Vaidutė.
Nestresuoji?
Visko būna. Pakalbame, ką ir kaip reikėtų daryti, jei gimdymo dieną būtų koncertas. Juk vaikelis pasaulį turėtų išvysti gruodžio pabaigoje. Tai man - pats darbymetis.
Koncertuose esi neįsivaizduojamas be gitaros rankose. Namie taip pat su ja nesiskiri?
Taip, net štai savaitgalį po kelių koncertų namo grįžau pavargęs, bet vis tiek užsinorėjau pagroti elektrine gitara. Padainuojame su Vaidute kartu susėdę, pakuriame.
Kaimynai elektrinės gitaros skambesiu nesiskundžia?
Ne, taip garsiai, kaip gali skambėti elektrinė gitara, negroju. (Juokiasi.) Juk tikrai galima išvesti kaimynus iš proto. Aš labai romantiškai groju, metalo “nepjaustau".
Ar po 10 metų vis dar matai save atlikėjo amplua? Juk jau išbandei savo jėgas ir eidamas sporto klubo direktoriaus pareigas, ir nuosavą verslą kūrei...
Ir krašto apsaugos savanoriu buvau. Manau, kad muzikinė veikla išliks, tik neaišku, kokio pavidalo. Žinoma, norėčiau, kad žmonės manęs ateitų pasiklausyti dainuojančio ir po 10 metų. Toliau kursiu dainas, bet kaip ten iš tiesų bus, sunku pasakyti. Todėl norisi turėti tvirtą specialybę ir užsiėmimą, nes kaip atlikėjui gyventi yra gana sunku. Todėl labai noriu kibti į mokslus.
Jei dukrytė paveldės tėčio muzikalumą, leisi jai dainuoti?
Labai noriu tikėti, kad ji pranoks tėvų talentus. (Šypsosi.) Neseniai pamačiau mažas dainuojančias mergaites ir pasakiau sau - kai tik mūsų vaikas pradės kalbėti, iškart leisiu ją į vokalo mokyklą. (Juokiasi.) Žinoma, nežinia, kokius sugebėjimus ji paveldės. Pavyzdžiui, mano sesuo yra labai imli mokslams, gabi matematikai. Kaip aš vakarais negalėdamas užmigti keldavausi groti, taip ji imdavo spręsti matematikos uždavinius.
Gali pasakyti esąs laimingas?
Dabar tikrai galiu pasakyti, kad jaučiuosi laimingas. Pastaruoju metu manęs dažnai klausia, ar ką nors būčiau keitęs savo gyvenime. Nieko nebūčiau keitęs. Manau, viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti. Džiaugiuosi dėl visko, kas nutiko. Kiekvienas spyris į užpakalį gyvenime suteikia tik dar daugiau patirties. Kaip kiekvienas pagauna savo gyvenimo žuvį, taip ir randa savo sėkmės medį. Aš jo dar gal neradau... Jei atsigręžčiau į praeitį, prieš ketverius metus man labai gerai sekėsi. Kaip populiarumas, taip ir žmogaus gyvenimas turi banguoti, nestovėti kaip vanduo.
Ar tuo nesėkmingu periodu pagalvodavai, kad į gyvenimą gali ateiti stagnacijos laikotarpis?
Jei žmogus galvotų, kaip jam ateityje gali būti blogai, patirtų didžiulį psichologinį krūvį. Ką gauni, tuo džiaugiesi, puoselėji, stengiesi išsaugoti, siekti dar daugiau. Ir tik tada, kai pradeda nesisekti, susimąstai, kad tau pradėjo nesisekti. Tačiau šią vasarą turėjau tikrai daugiau veiklos nei pernai. Manau, kad ateityje reikalai tik gerės. Pažinau visas gyvenimo spalvas - iš debesų kritau į dugną. Dabar vėl po truputį lipu į kalniuką. Per pastaruosius ketverius metus nemažai patyriau.
Išėjai visą gyvenimo mokyklą...
Ne tik aš, daug kas tokią greitą mokyklą ne savo noru baigė. Tačiau manau, kad man labai padėjo mano prigimtis. Miestelyje išugdytas tvirtumas. Kaimeliuose gyvena daug paprastesni žmonės nei didmiesčiuose. Todėl tokio psichologinio lūžio neturėjau. Žinoma, be Vaidos, artimųjų, draugų ir šeimos būtų buvę labai sunku. Jie labai padėjo lengviau išgyventi šį periodą. Net tie patys gerbėjai koncertuose ar šiaip gatvėje sutikti žmonės linkėdavo laikytis, nepasiduoti. Toks palaikymas padėjo susidėlioti mintis.
DOSJĖ
GIMĖ 1986 m. gruodžio 13 d. Jūžintuose
IŠSILAVINIMAS Klaipėdos kolegija, kultūrinės veiklos vadyba
VEIKLA Išgarsėjo 2005 m. tapęs nugalėtoju populiariame lietuviškame muzikiniame realybės šou “Kelias į žvaigždes". Debiutinis atlikėjo albumas “Mes vyrai" per porą mėnesių tapo “platininis" - parduota per 20 tūkst. jo kopijų.
ŠEIMYNINĖ PADĖTIS 2010 m. liepą susituokė su ilgamete širdies drauge Vaida. Žiemą pasaulį turėtų išvysti
jų pirmagimė dukrelė.
