Šiuo metu Europos šuolių į vandenį veteranų čempionatui besiruošiantis K. Karpavičius 2002 metais yra tapęs pasaulio veteranų sporto žaidynių čempionu. Šuolių į vandenį sportu jis susidomėjo tik būdamas 50-ies, tačiau šiandien nuo 5 ir 7 metrų aukščio bokštų šokinėjantis kaunietis sako, kad anksčiau varžytis su stipriais sportininkais buvo išties sunku, tačiau su metais konkurentų mažėja ir dabar iš čempionatų jis visada grįžta su medaliais.
Tiesa, nepaisant to, kad šiuo konkrečiu sporto susidomėjo gana vėlai, K. Karpavičiaus sportiniai gabumai atsiskleidė dar vaikystėje. Jis buvo tarp geriausių savo mokyklos sportininkų. Užsiėmė lengvąja atletika, dalyvaudavo plaukimo varžybose, žaidė krepšinį. Vis dėlto labiausiai traukė sportinė gimnastika, kurią lankė nuo maždaug 10 metų.
K. Karpavičiaus ištvermę ugdė ne tik užklasinė sportinė veikla, bet ir kasdienis darbas tėvų ūkyje. Kadangi 6 hektarus žemės valdę tėvai turėjo negalią, jaunajam Kostui tekdavo atlikti daug ūkio darbų. Todėl pradėjęs tarnybą kariuomenėje pasijuto tarsi... atostogose.
„Dabar jaunimas tarnauja kariuomenėje metus ir skundžiasi, kaip sunku. O man reikėjo tarnauti 3 metus ir jaučiausi, tarsi tai būtų atostogos, nes namie dirbdavau kur kas daugiau“, – laidoje jaunystės laikus prisimins pašnekovas.
Baigęs mokyklą ir paskatintas mokytojų, K. Karpavičius pasirinko gimnastikos studijas tuometiniame Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (dabar – Lietuvos sporto universitetas), o po jų pasiliko čia dirbti gimnastikos dėstytoju. Sėkmingai tęsė šią veiklą iki pat 2021-ųjų rudens.
53 metus gimnastikos subtilybių studentus mokęs K. Karpavičius visus pratimus jaunimui demonstruodavo pats. „Aš visada sakydavau, kad fizinio lavinimo mokytojais ir tuo labiau dėstytojais gali dirbti tik tie, kurie sugeba pademonstruoti fizinius pratimus“, – kalbės ilgametis gimnastikos treneris.
Matydami garbaus amžiaus dėstytoją atliekant ne kiekvienam jaunuoliui įkandamus pratimus, studentai neslėpdavo susižavėjimo, netgi plodavo.
Laidos filmavimo komandai nuostabą savo fiziniais sugebėjimais sukėlęs K. Karpavičius pasidalins patarimais norintiems kuo ilgiau išlikti gyvybingiems, sveikiems: „Kad kuo ilgiau išliktum sveikas, reikia užsiimti fizine veikla. Svarbu prisiversti kiekvieną rytą mankštintis, dalyvauti sporto pratybose. Jeigu tik valgysime, gulėsime ant sofos ar sėdėsime prie kompiuterio, tai senatvėje bus visos ligos.“
K. Karpavičių galima neretai sutikti užsiimantį aktyvia veikla Kauno Ąžuolyno parke. O kad judėjimo nebūtų per mažai ir žiemą, namuose pats susimeistravo treniruoklį dviratį ir beveik kasdien juo mina bent valandą.
Aktyvus gyvenimo būdas, sportinės ambicijos Kostui padeda ne tik išlaikyti ištvermingą kūną, bet ir plėsti akiratį. Dalyvaudamas varžybose užsienyje jis nepraleidžia progos pakeliauti po lankomas šalis, susipažinti su jų kultūra. Vyriškis yra aplankęs kone visas Europos valstybes.
Net ir visuomeninė K. Karpavičiaus veikla susijusi su judėjimu ir sportu. Jis prieš kelis dešimtmečius visuomeniniais pagrindais dirbo treneriu neįgaliųjų sporto klube ir judėjimo negalią turinčius žmones mokė lengvosios atletikos rungčių, plaukti, žaisti šachmatais, šaškėmis, taip pat žaisti tinklinį sėdint ant grindų. Be to, pirmasis šalyje subūrė neįgaliųjų sportinių vežimėlių krepšinio komandą ir su ja dalyvavo turnyruose įvairiose pasaulio šalyse.
Įkvepiantis pokalbis su energinguoju K. Karpavičiumi – laidoje „Amžius – ne riba“ šį šeštadienį 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3.
