Kai kurios tikros vitaminų bombos. Tik svarbu saikas ir žinios, kad vietoje naudingų augalų neprisirinktumėte kenksmingų. Šylant orams, žmonės vis dažniau traukia į parkus ar miškus atgaivos kūnui ir energijos pasisemti:
„Namie sėdėsi, į vieną kaulą suaugsi, o kai judini tai smagiau jautiesi, geriau.“
„Pradėjom sveikiau maitintis su žmona, atsisakėm kebabų, picų, kitas žingsnis va tokios išvykos į parką, kiek galima daugiau į gamtą, į lauką.“
„Į parką, ateini, pareini namo – kitas žmogus. Atrodo atjaunėji.“
O augalų žinovai sako, bevaikštant ir žolynų verta prisiskinti. Dabar bundanti gamta dovanoja tokią gausybę gėrybių, kad tik spėk rinkti ir stiprinti organizmą. Tikra vitamino C bomba – dilgėlės. Jaunas galima skinti ir vartoti visas, o jau ūgtelėjusių – geriausia viršūnėles.
„Atitinka ankštines kultūras, žirniai, pupos, turi nemažai baltymų, kur pilnai pakeičia, turi nemažai geležies, tai kas turi tirštesnį kraują net nerekomenduojama“, – aiškina gamtininkas Giedrius Vaivilavičius.
Dilgelė tinka sriuboms, salotoms, o kad ragaujama tik ką nuskinta nenudilgintų gerklų ar nesukeltų alergijos, gamtininkas Giedrius Vaivilavičius pataria, kaip saugiai ją kramsnoti.
„Matot, ką darau, paglostau pagal plauką, sutrinu, sulaužau tuos plaukelius, kad jie nebūtų mums pavojingi, ir štai tokį galima sukramtyti“, – sako G. Vaivilavičius.
Kaip pagrindinis salotų ingredientas tinka ir kukurūzus ar želmenis primenanti miškinė žliūgė. O daugelio pažįstama garšva naudingiausia jauna, kol jos lapeliai blizga. Skinti su visu koteliu iki pat pažemių, kad būtų sultinga.
Garšvą galima sūdyt, raugt, šaldyt.
„Kaip paprastas salotas pasirenkam šiltnamy ir įdedam ridikėlių, agurkų – tai tas ridikėlis ir agurkas yra va tas kotelis taip reiktų įsivaizduoti. Tas visas kotelis yra mėsingas ir sultingas“, – kalba G. Vaivilavičius.
O kad salotos įgautų pikantiško skonio, puikiu jų pagardu taps laukinio česnako laiškai. Jų plantacijos plyti saulės įšildytuose šlaituose. Augalas nors ir primena česnaką, blogo kvapo burnoje nepalieka.
„Yra toks švelnesnis nei įprasto česnako ataskonis ir turi tokį švelnų svogūno skonį“, – sako G. Vaivilavičius.
O ar gyventojai į savo racioną įtraukia įvairių laukinių valgomų augalų? Štai, ką jie sako:
„Anksčiau rinkdavom, dabar jau nelabai, tingim tikriausiai.“
„Nesame tokie žolėdžiai. Tokių dalykų nevalgom.“
„Garšvą dilgynę. Padeda.“
Ekskursijas po miškus vedantis ir su laukiniais valgomais augalais supažindinantis gamtininkas sako, reikia žinoti ir augimvietes. Štai karčioji kartenė, tyro vandens indikatorius, auga tik ten, kur veržiasi šaltiniai.
Kai kurie mūsų krašto augalai tokio įmantraus skonio, kad ir gurmanams tinka. Štai karčiosios kartenės primena gražgastę, krieną ar ridiką. Jos, kaip ir kiti aštresnio skonio augalai – laukinis česnakas, dilgėlė ar garšva, sumaišius su aliejumi ir pridėjus riešutų, itin tinka užkandžiams ruošti.
Tačiau jei dvejojate, ar augalą gerai pažįstate, geriau neskinti, nes šalia naudingo gali pasitaikyti ir labai kenksmingas: „Plukė, kai būna jauna neiškėlusi žiedo, ji turi panašumo su garšva. Geltonžiedė plukė, baltažiedė plukė, tai vėdryninis augalas, kurie nuodingi, dėl alkaloidų, gali sukelti rimtų padarinių organizmui – paleisti vidurius, sukelt galvos skausmą, ar supykinti.“
Tad gamtininkai įspėja būti atidiems, nes gamta ne asmeninis daržas, svarbu jausti saiką ir nerauti žolynų saujomis.
