Kol politikai ir biurokratai suglaudę ausis ir panarinę akis laužo galvas, iš kur paimti pinigų gynybai, staiga Vilniaus savivaldybės meras Valdas Benkunskas pareiškė, kad pinigų yra.
„Tai yra milijardas eurų, kuris galėtų eiti į gynybos biudžetą“, – teigia V. Benkunskas.
Meras Benkunskas suskaičiavo, kad Vilnius turi labai daug sklypų, kuriuos būtų galima parduoti ir už tai susirinkti gražaus pinigo. Tai žemė, kurioje nėra numatoma statyti miesto mokyklas, baseinus, ligonines ar kitą infrastruktūrą.
„Tai bent 140 hektarų mes turime jau dabar, mūsų skaičiavimais mes galime per artimiausius metus net apie 300 hektarų tokios žemės pasiūlyti“, – tikina Vilniaus meras.
Bet tai dar ne viskas – Benkunsko manymu, gerai paieškojęs pardavimui rastų ir dar daugiau hektarų. Tai greta gyvenamųjų sklypų esantys valstybinės žemės lopinėliai, kuriuos galėtų įsigyti privatūs asmenys.
„Kalbam apie kelis arus, nuo 5 iki 10 arų, ar kažkokios juostos, kurių negalime panaudoti atskiriems sklypams suformuoti, kad galėtų kažką miestas pastatyti ar parduoti ir jie iš esmės stovi nenaudojami“, – sako V. Benkunskas.
Sulaukė kritikos
Tačiau tokiems mero norams pritaria toli gražu ne visi. Yra manančių, kad Benkunskas pardavinėdamas žemes, išparceliuos Vilnių, geriausias ir gražiausias miesto vietas.
„Aš taip esu numatęs, kurie sklypai eis kaip pirmi. Labai bijau dėl Vilniuje esančios ir dabar apleistos „Pušyno kelio“ sanatorijos. Tikrai – skanus kąsnelis, į kurį buvo taikyta eilę metų. Dar turime objektą – Verkių autobusų parkas, 12,5 hektaro. Turim Vasaros 5 ligoninę, kur sklypas kelių hektarų ir labai patrauklus“, – komentuoja Vilniaus m. Tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Aleksandras Nemunaitis įsitikinęs, kad meras, pasakęs A, nepasako – B, tai yra daro taip, kad geriausius Vilniaus plotus nusipirktų nekilnojamojo turto vystytojai, o šie – pristatytų daugiabučių.
„Čia prisidengiama gražiu lozungu – rasti pinigų gynybai. Vilniaus meras pasinaudos proga ir sklypus, į kuriuos seniausiai buvo nusitaikę NT vystytojai, jie iškeliaus pas juos“, – tikina A. Nemunaitis.
Nemunaičiui baisiausia, kad sklypai ir žemė, esanti prestižinėse Vilniaus vietose, verslininkams gali atitekti pusvelčiui, nes bus pardavinėjami ne rinkos kaina.
„Tie, kas stebi kaip vyksta aukcionai, tai mato, kad iš tikro didieji kartais gali ir susitarti, net ir atmetus visas sąmokslo teorijas, paimkite ir pažiūrėkite, kokiomis kainomis iškeliauja panašūs objektai. Tai – dažniausiai pigiau negu žmonės sau perkasi“, – komentuoja A. Nemunaitis.
Vilniaus miesto savivaldybės komentuoja, kad A. Nemunaičio pasisakymai neatitinka tikrovės ir pateikia tokį komentarą:
„Informacija apie norimą sukurti galimybę parduoti Vilniaus miesto prestižinėse vietose esančius valstybinės žemės sklypus, tokius kaip Verkių g. 52, Pušyno kel. 25 ar Vasaros g. 5, yra klaidinga – šie konkretūs valstybinės žemės sklypai nėra viešumoje nuskambėjusio pasiūlymo surinkti papildomų lėšų gynybai dalis, nepatenka į įvardintos žemės plotų imtį ir net negali būti parduodami aukciono būdu. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas galimas tik juose esančių statinių savininkams be aukciono.
Pažymėtina, kad teisės aktai numato galimybę be aukciono parduoti ir nedidelio ploto, neracionalios konfigūracijos ir pan. įsiterpusius valstybinės žemės plotus, esančius prie asmenų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Tokių žemės plotų pardavimas turi reikšmingiausią potencialą gynybos finansavimo didinimui. Patikslinus šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir sudarius galimybę greičiau suformuoti bei parduoti tokius valstybinės žemės plotus, būtų surinkta papildomų lėšų Lietuvos krašto apsaugai, sumažintos Vilniaus miesto savivaldybės išlaidos tokių valstybinės žemės plotų priežiūrai (šienavimui, tvarkymui ir pan.) ir tuo pačiu išspręstas jau daug metų aktualus neteisėtai užimamos valstybinės žemės klausimas.“
Statybų įmonės siūlymu džiaugiasi
Vienas didžiausių statytojų Lietuvoje, kompanijos „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis laukia, kada ant prekystalio bus išdėlioti sklypai, nes tokia žemė – deficitas.
„Aš manau, kad išloštų visi, būtų didesnė žemės pasiūla rinkoje ir jos kaina nebūtų tokia aukšta ir vystytojai, tokie kaip aš, mielai pirktų tą žemę aukcionuose“, – tikina A. Avulis.
Avulis žada, kad tai bus visokeriopa nauda. Nes esą pigiau žemę nupirkę verslininkai statys pigesnį nekilnojamąjį turtą.
„Pirmas ekonomikos dėsnis: kainos kyla tada, kai nepakankama pasiūla, o jeigu pasiūla yra didelė, kainos nekyla, o dažniausiai laikosi stabilios arba netgi pakrenta“, – sako verslininkas.
Tiek mero, tiek statytojų nuomone, visi tie, kurie galvoja, kad Vilniaus žemių parduoti nereikia, turi atsibusti, nes, jei nerinksim pinigų gynybai, tai gali nebelikti nei pinigų, nei tų pačių sklypų.
„Kai ruso koja ateis čia, tai niekam nerūpės parceliavimai. Pagrindinis tikslas yra ne šiaip sau procesą keisti, o rasti būdų kaip padidinti gynybos fondą nesiskolinant ir nedidinat mokesčių“, – teigia V. Benkunskas.
Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai jau 2026 metais skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
