Vien praėjusią parą Lietuvoje trys žmonės neteko pinigų, kai paspaudė SMS žinute atsiųstą nuorodą. Vieno nukentėjusiųjų nuostoliai siekė net 9,9 tūkst. eurų. Kiti prarado mažesnes sumas – 1,3 tūkst. ir 605 eurų.
Patys suveda duomenis
Į Vilniaus pareigūnus kreipėsi 1977 m. gimęs vyras, kuris paaiškino, kad tą pačią dieną apie 17 val. 55 min. į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su klaidinga nuoroda, kurią aktyvavus iš banko sąskaitos pasisavinta 9,9 tūkst. eurų.
Panašiomis aplinkybėmis nukentėjo ir 1991 m. gimusi Marijampolės gyventoja. Jauna moteris liepos 27 d. pranešė, kad prieš tris dienas į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su nuoroda, kurią paspaudus ji suvedė asmeninius prisijungimus prie interneto banko, o netrukus iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo pervesti pinigai į jai nepažįstamo asmens sąskaitą. Moteris patyrė 1,3 tūkst. eurų nuostolį.
Pagal tą patį scenarijų vakar nukentėjo ir Kalvarijos savivaldybės gyventoja. 1977 m. gimusi moteris taip pat paspaudė SMS žinute gautą nuorodą ir suvedė savo prisijungimus prie interneto banko. Taip ji prarado 605 eurus.
Paviešino pokalbį su sukčiumi
Anksčiau su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Julija, kuri pasidalijo savo bei kolegų patirtimi bei atsiuntė garso įrašą, kuriame sukčius nesėkmingai bandė apmulkinti jos bendradarbę.
„Pastaruoju metu Lietuvos gyventojus atakuoja telefoniniai sukčiai. Jie neapėjo manęs bei daugelio kolegų. Vieną iš pokalbių fragmentų mums pavyko įrašyti į diktofoną, tad jeigu, tai kažką apsaugos nuo galimų finansinių praradimų, kviečiu dalintis.
Pokalbis tradiciškai prasidėjo nuo to, kad pašnekovas prisistatė kaip banko darbuotojas, mūsų atveju „Swedbank“ (jis net žinojo mano kolegės vardą) ir pasakė, kad kažkas bandė atlikti nesankcionuotą mokėjimą iš jos sąskaitos.
Iš žmogaus buvo prašoma asmens duomenų, bandoma išgauti informaciją, kiek jis turi pinigų sąskaitoje. Sukčiai sąmoningai darė logines pauzes, argumentuodami, kad tikrina finansinius duomenis, jungia pašnekovą su skirtingais skyriais.
Kolegė sąmoningai klaidino juos ir diktavo blogus duomenis. Vėliau ji pasiūlė pati atvažiuoti į banko skyrių, tačiau aname telefono gale jai buvo pasakyta, kad bankai dabar jos nepriims, nes aptarnavimas vyksta tik pagal išankstinį užrašymą.
Kiek teko bendrauti su kitais pažįstamais, tai dažnu atveju su jais kalbėjo tie patys žmonės, tad, pagal galimybę galite įsidėmėti jų balsus ir nepakliūti į sukčių pinkles“, – apie pokalbį su sukčiumi papasakojo moteris.
Dešimtys skambučių per dieną
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Olegas Bikbajevas anksčiau tv3.lt pasakojo, kad vien Vilniaus regione per dieną sulaukiama apie 70 pranešimų, kur informuojama apie sukčių skambučius.
Didžioji dalis jų (apie 50-60) būna informacinio pobūdžio. Žmonės praneša, kad jiems skambino įtartini asmenys. Jie suprato, kad tai buvo sukčiai, todėl informuoja policiją. Vis dėlto, dalis skambučių būna jau iš nukentėjusių, įvairias pinigų sumas praradusių, žmonių.
Vien nuo šių metų liepos 9-sios sulaukta 850 pranešimų apie sukčius, kurie bandė apmulkinti Vilniaus apskrityje gyvenančius lietuvius. Didžiausia iki šiol iš privataus asmens išviliota pinigų suma – 20 465 eurai.
„Šis sukčiavimo būdas Vilniaus regione pradėjo stipriai plisti nuo birželio 14-sios. Bet pavieniai atvejai jau pradėti fiksuoti nuo gegužės mėnesio. Čia kalbu apie Vilniaus regioną. Darome prielaidą, kad veikia ne viena sukčių grupė. Dirbama komandoje.
Viena nukentėjusi moteris asmeniškai kreipėsi į mane. Pirmą kartą ją apklausus, moteris teigė, kad nieko nedarė, tiesiog sulaukė skambučio ir kažkokiais nematomais būdais pinigai iškeliavo iš jos sąskaitos. Bet vėliau ji prisiminė, kad padiktavo asmens kodą, kitus duomenis.
Norisi pabrėžti, kad tik pakėlus ragelį pinigai iš jūsų sąskaitos nebus išvilioti. Bet sukčiai gudriai manipuliuoja žmonėmis ir jie atskleidžia asmeninius prisijungimų duomenis. Kai žmogui pasako, kad vyksta kažkas negerai su jo pinigais, atliekamais pervedimais, kartais loginis mąstymas užsiblokuoja“, – pasakojo O. Bikbajevas.
Policijos atstovas teigė, kad toks sukčiavimo būdas nėra kažkokia ypatinga naujovė: „Prieš daug metų turėjome sukčiavimo bangą, kai žmonėms skambindavo įkalinimo įstaigose esantys asmenys. Prieš metus su tokiais atvejais susidorojome, suradome būdą, kaip kovoti su tokiais sukčiais.
Visi pamena tuos skambučius „Alio, mama“. Kai esą asmuo papuolė į avariją, kad skubiai reikia pinigų, jog pavyktų išvengti atsakomybės. Tada atvažiuodavo laisvėje esantys bendrininkai ir sėkmingai paimdavo tuos pinigus.
Šiuo atveju sulaukiama skambučio iš įprastai „Swedbank“ darbuotoju apsimetusio sukčiaus. Skambina tiek moterys, tiek vyrai, jie visi kalba rusiškai. O tada prasideda manipuliavimas žmogumi. Gal galite padiktuoti savo asmens kodą, prisijungimo duomenis ir t.t.“
O. Bikbajevas pridūrė, kad nukentėjusiųjų amžius yra įvairus. Nukenčia ne tik vyresnio amžiaus žmonės.
„Jei pokalbis pradedamas rusų kalba, tai nutraukite jį nesileisdami į diskusijas. Iš banko niekas jums neskambins ir neprisistatys ne valstybine kalba. Kai iš tikro yra kažkas negerai su finansinėmis operacijomis, banko atstovai pakvies atvykti pas juos į skyrių.
Reikia nepamiršti, kad žmonės apgaudinėjami ne tik skambučiais. Jie sulaukia SMS žinučių, kuriose prašoma patvirtinti pavedimą už esą užsakytas prekes. Nors žmogus nieko nepirko. Bet jiems iššoka prašymas patvirtinti ir jie instinktyviai tą padaro“, – pridūrė O. Bikbajevas.
