Šios dvi trajektorijos vis mažiau susikerta, o atotrūkis tarp jų tik didėja – apie dirbtinio intelekto įsigalėjimą pasaulyje tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk.
Vienas naujausių signalų apie spartėjantį DI vystymąsi – „Anthropic“ kuriamas modelis „Mythos“. Remiantis „Bloomberg“ pranešimais, šis modelis, kuris dar turėjo būti testuojamas ribotai, jau buvo pasiekęs neautorizuotų vartotojų rankas. Tai nėra įprastas duomenų nutekėjimas. Kalbama apie itin pažangų DI, kuris, anot pačios bendrovės, gali padėti aptikti ir išnaudoti saugumo spragas įvairiose sistemose.
Nors dalis prieigą gavusių asmenų, kaip teigiama, modelį naudojo eksperimentams, o ne kibernetiniams išpuoliams, pats faktas, kad tokio lygio technologija gali patekti už kontroliuojamų ribų, kelia rimtų klausimų. Tai rodo, kad pažangiausi DI modeliai jau artėja prie ribos, kur jų galimybės tampa ne tik inovacija, bet ir potencialia saugumo rizika.
Žmonės kvailėja nuo DI, bet ne tiesiogiai
Tuo pačiu metu vis daugiau tyrimų pradeda nagrinėti ne tik technologinį, bet ir psichologinį DI poveikį žmonėms. Neseniai publikuotas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo Oxfordo, MIT, UCLA ir Carnegie Mellon mokslininkai, parodė, kad dirbtinio intelekto naudojimas gali keisti žmogaus mąstymo įpročius.
Tyrimo metu nustatyta, kad vos po trumpo DI naudojimo žmonės, vėliau bandydami spręsti užduotis be jo pagalbos, darė daugiau klaidų ir dažniau pasiduodavo. Mokslininkai tai sieja su vadinamuoju „boiling frog“ („varlės puode“) efektu – palaipsniniu ir beveik nepastebimu kognityvinių įgūdžių silpnėjimu, kai žmogus vis labiau pripranta prie išorinės pagalbos ir praranda gebėjimą ilgiau koncentruotis bei spręsti problemas savarankiškai.
Pasak tyrėjų, problema nėra ta, kad dirbtinis intelektas „silpnina“ žmogų tiesiogiai, bet tai, kad jis pašalina pastangas, kurios yra būtinos mokymuisi. Ilgainiui tai gali turėti poveikį gebėjimui įsisavinti sudėtingesnius įgūdžius.
Grandioziniai „Meta“ ir „Amazon“ planai
Kol šios diskusijos vyksta akademinėje ir visuomeninėje erdvėje, technologijų gigantai juda į priekį kurdami vis didesnės apimties infrastruktūrą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Meta“ planai statyti milžiniškus dirbtinio intelekto duomenų centrus, kurių galia siektų apie vieną gigavatą, o ateityje – net kelis kartus daugiau.
Tokie centrai, neoficialiai vadinami „Prometheus“ tipo projektais, jungtų šimtus tūkstančių, o ilgainiui – net daugiau nei milijoną grafinių procesorių. Palyginimui, konkurentai, tokie kaip „OpenAI“ ar Elono Musko „xAI“, veikia šimtų tūkstančių GPU (vaizdo plokščių) mastu, tačiau „Meta“ siekia dar didesnės konsolidacijos.
Svarbu tai, kad šie skaičiai nėra vien teoriniai. Didelė dalis infrastruktūros jau kuriama arba diegiama, o likusi – planuojama artimiausiais metais. Tokie mastai reiškia ir tai, kad dirbtinio intelekto plėtra tampa ne tik programinės įrangos, bet ir energetikos klausimu. Kai kurie projektai net planuoja nuosavus energijos šaltinius, kad galėtų patenkinti augančius skaičiavimo poreikius.
Tuo pat metu „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso inicijuotas projektas „Prometheus“ žymi kitą DI kryptį. Skirtingai nei tradiciniai kalbos modeliai, šis projektas orientuojasi į vadinamąjį „fizinį dirbtinį intelektą“, kuris galėtų būti taikomas gamyboje, pramonėje ir sudėtinguose inžineriniuose procesuose. Jo tikslas – ne tik apdoroti informaciją, bet ir modeliuoti bei optimizuoti realaus pasaulio procesus, pavyzdžiui, puslaidininkių gamybą ar sudėtingas pramonines sistemas.
Visa tai rodo, kad dirbtinis intelektas šiandien vystosi ne viena kryptimi, o keliais sluoksniais vienu metu – nuo kasdienių asistentų iki milžiniškų infrastruktūrinių sistemų ir pramoninių sprendimų.
Tarp šių procesų atsiranda vis didesnė įtampa. Viena vertus, DI tampa prieinamas kiekvienam vartotojui. Kita vertus, jo pažangiausi modeliai ir infrastruktūra koncentruojami kelių didžiausių technologijų bendrovių rankose, o jų mastas jau prilygsta energetikos sektoriaus projektams.
Tinklalaidę „Sukasi pasaulis“ taip pat galite žiūrėti ir „YouTube“ platformoje ir klausytis „Spotify“.
- 00:00 – 09:55 – Trumpo „nafta – nors ir 200 dolerių“
- 09:56 – 23:56 – 90 mlrd. Ukrainai ir „mini NATO“
- 23:57 – 39:47 – Putino „kontroliuojama kritika“ – kas per sujudimas Rusijoje?
- 39:47 – galo – „Dviejų greičių pasaulis“: DI tobulėja dienomis
