Su kaukėmis ir kastuvais rankose Ramygalos kapinėse tylomis spėriai sukasi duobkasiai. Vaizdas pribloškia net ir daug metų šį darbą dirbančius vyrus. Šeimos kape laidojamas žmogus, kurio į paskutinę kelionę niekas nelydi.
Kadangi mirusiojo artimieji užsienyje duobkasiai už juos įsmeigia ant ką tik supilto kauburėlio žvakes ir padeda kuklią gėlių puokštelę. Už velionį jų net nėra kam uždegti, nes duobkasių darbas čia ir baigiasi. Tai nuotolinės laidotuvės sako, apeigas atlikusi ritualinių paslaugų įmonė.
„Padarėm puokštę dėl to, kad dukra yra užsieny toli ir nenori rizikuoti, palaidojam mes į šeimos kapą. Viskas suderinta“, – sako Ramybės tako direktorė Silvija Talačkienė.
Sergamumui Lietuvoje koronavirusu tik augant pastarosiomis savaitėmis šoktelėjo ir mirčių skaičiai. Nors koronavirusas šienauja daugiausiai vyresnio amžiaus žmones, daugėja ir jaunesnių aukų.
Pasak ritualinių paslaugų įmonės, dabar šarvojimo gali tekti palaukti net kelias dienas. Labai daug mirusiųjų kremuojama, o koronavirusu apsikrėtę ir sergantys artimieji papuolą į nepavydėtinus spąstus, kai laidotuves tenka atidėti.
„Jos laukia savo valandos, kada bus padėtos į žemę. Kai kas serga, kai kas toli išvažiavę, kai kas karantinuojasi. Va, matot, kiek urnų per vakar dieną jos pasidarė, tai irgi kai kurios eis į tą spintą dėl to, kad artimieji yra Anglijoj, Škotijoj, Norvegijoj“, – pasakoja S. Talačkienė.
Anot ritualinių paslaugų teikėjų, užsitęsus pandemijai laidotuvių organizavimas stipriai apsivertė. Darbo krūvis dėl Covido išaugęs trečdaliu, o ir įtakos susidariusioms eilėms turėjo kurį laiką Kėdainiuose neveikęs krematoriumas.
„Išaugo darbo bet ir išaugino streso, nes kai kurie darbuotojai psichologiškai neatlaiko, labai daug covidas pasiima, dabar kažkur 60 proc. jau pajutom, kad ne vien Panevėžy, ir Šiauliai, ir Kaunas, ir net iš Vilniaus“, – teigia S. Talačkienė.
„Pasijuto, nes veža deginti į Kėdainių krematoriumą, o tada jau laukia eilės savaitę laiko. Nes krematoriumas stovėjo apie 10 dienų, nedirbo. Tai susidarė didelės eilės ir jos nesumažėjo“, – kalbėjo „Paskutinis sudiev" direktorė Irena Skorupskienė.
Be to, ir mirštama šiuo metu ne tik nuo Covido. Gimstamumą ir mirtis Panevėžyje registruojantis savivaldybės civilinės metrikacijos biuras pastebi, kad žmonės dabar daug sparčiau anapilin išeina nukamuoti lėtinių ligų.
„Yra labai daug vėžinių susirgimų ir nuo kitų ligų tikrai tai ir širdies ligų nemažai. Žmonės negauna greitai pagalbos arba patys stengiasi, nenori kreiptis, bijo susirgti, užsikrėsti, vis stengiasi atidėti ir, deja, deja“, – sako civilinės metrikacijos biuro vedėja Loreta Guokė.
Karantino metu sutrumpėjo ir laidotuvės – mirusysis šarvojamas vos parai, o jei miręs nuo koronos atsisveikinti leidžiama vos valandai ar dviem.
„Liūdnas labai, jei dar giedotojai prisideda, karsto nešėjai, tai ir tų žmonių tarsi daugiau gaunasi. Bet šiaip tai labai liūdnos laidotuvės šiuo metu, labai. Tik uždengtu karstu galima, jis būna jau morge įdėtas į kelis maišus“, – pasakoja I. Skorupskienė.
Paradoksas – nors laidotuvių daugėja, giedotojų „requiem“ natos nutilo visai. Per karantiną žmonės nerizikuoja ir neskiria laiko atsisveikinti, nelaiko ir gedulingų pietų.
