Esą žūsta paukščiai, vietos sau neranda ir iš namų bėga augintiniai. Vilnius taip pat užsikrėtė žaliomis idėjomis miestiečiams – šiemet fejerverkų Katedros aikštėje neorganizuos.
Lietuvos Žaliųjų partijos atstovai sako, kad fejerverkai – joks džiaugsmas, ir prašo gyventojų ir savivaldybių fejerverkų į dangų nešauti, nes tai sukelia oro taršą ir kenkia žmonių sveikatai.
„Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad vien per Naujuosius metus Vokietijoje išmetama būtent dėl fejerverkų 4500 tonų kietųjų dalelių. Atrodytų, šitas kiekis nesuprasi, nei didelis, nei mažas, bet kai jį palygini, vokiečiai pamatė, kad tai prilygsta 15 procentų kelių transporto sukeliamos taršos tomis pačiomis kietosiomis dalelėmis per metus“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Nors tokie žaliųjų pateikiami skaičiai daug kam kelia abejonių, Žaliomis idėjomis užsikrėtė ir Vilnius, tad šiemet sostinės gyventojai fejerverkų Katedros aikštėje neišvys. Sostinės Taryba priėmė rezoliuciją, kuria miestas įsipareigojo jau šiemet miesto šventėms bei svarbioms progoms, o ypač Naujiesiems metams, kurti alternatyvą fejerverkams.
„Tikslas yra pasakyti žmonėms, kad mes galime geriau ir visada smagiausia yra pradėti nuo savęs, tai savivalda dėl to ir pradeda – nuo savęs, rodydama tinkamą pavyzdį“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovė Brigita Guobė.
O tūkstančiai Palangos gyventojų ir miesto svečių fejerverkus Naujųjų metų naktį tradiciškai galės stebėti nuo Palangos tilto.
„Yra tradicija, be abejonės, žmonės visada laukia. Jeigu didesnis renginys ypač, jeigu Kalėdų visas laikotarpis, žmonės visada laukia to dangaus įsižiebimo ir fejerverkų“, – sako Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.
Su žaliųjų raginimais atsisakyti fejerverkų nesutinka pirotechnikai.
„Koncentracija sąlyginai susidaro, bet ji tokia menkavertė, kai automobiliai pas mus į kiekvieną miestą išvažiuoja labai daug, na, tai tikrai apie tą taršą, apie kurią kalba žalieji nevertintume kaip labai rimtą argumentą, kurio reikėtų klausytis tuo labiau, kad mūsų visuomenė yra tikrai dabar susipriešinusi ir tą Naujųjų metų naktį tikrai turim leisti galimybę pasigrožėti fejerverkais“, – tikina Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas Ovidijus Barkauskas.
Visgi oro taršos specialistai sako, kad fejerverkai turėtų būti uždrausti arba apriboti, nes tai yra labai stiprus aplinkos taršos šaltinis. Naujųjų metų naktį, iššovus fejerverkus, kietųjų dalelių koncentracija padidėja 10–15 kartų ir priklausomai nuo meteorologinių oro sąlygų toks oro užterštumo padidėjimas laikosi nuo poros iki keliolikos valandų.
„Prieš Naujųjų metų naktį būna tarkim 20 mikrogramų kubiniame metre fiksuojama, o po Naujamečio fiksuojama 200–300 mikrogramų. Ne tik kietosiomis dalelėmis, bet pirotechnikos priemonėse yra be galo daug įvairių sunkiųjų metalų, kitų pavojingų toksinių medžiagų, kurios patenka į orą, nusėda paskui ant mūsų dirvožemio, aišku dalį mes jų kvėpuojame“, – kalba oro taršos specialistė Vilma Bimbaitė.
O ar vilniečiai nori Naujųjų metų be fejerverkų? Štai, ką sako gyventojai:
„Nėra būtinybė iš esmės, bet jei norim apsaugoti planetą, tai galima ir nešaudyti, bet jeigu tai būtų kaip dovana iš miesto, iš savivaldybės, kad vienoj vietoj šaudytų, tai žmonėms, manau, tikrai užtektų ir nereiktų visiems pirkti ir šaudyti.“
„Ne, tikrai ne. – Sako labai gamtą teršia, orą teršia, gyvūnus gąsdina. – Mašinos daugiau teršia negu fejerverkai vieną kartą į metus.“
„Man gražu.“
„Vaikai miega, senyvi žmonės. Trukdo. – Sakot geriau tų fejerverkų nebūtų? – Aš sutikčiau.“
„Visko neatsisakysi, Dieve tu mano.“
„Lazerių šou girdėjau, kad yra alternatyva. Galima apie tai pagalvoti.“
„Pavogs iš mūsų augančio jaunimo stebuklą turbūt.“
„Kiek yra šunų pabėgę. Net aš asmeniškai turiu žmogų pažįstamą, kur tragedija įvyko. Šuo, kaip sprogo, net pavadėlį išrovė ir viskas, o po to rado jau negyvą po mašina papuolusį.“
Fejerverkų poveikį gyvūnams pastebi ir gyvūnų prieglaudų atstovai. Jų teigimu, šventiniu laikotarpiu, kai masiškai šaudomi fejerverkai, žymiai padaugėja kreipimųsi į gyvūnų prieglaudas dėl stresą patyrusių, pabėgusių ir rastų bešeimininkių gyvūnų.
„Nevesk su savimi į kompaniją šitą šuniuką vargšą, nes jam tikrai nėra smagu šitie dūmai, šitas smogas, kuris lieka po fejerverkų visų ir tikrai jis šampano taurės su tavim neišgers. Geriau palik kažką tai namuose arba pats pasilik ir pasėdėk su juo apsikabinęs, kol kaimynai sprogdina“, – sako „Tautmilės“ prieglaudėlė atstovė Olga.
Žalos neišvengia ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai, neturintys kaip apsisaugoti nuo netikėto triukšmo.
„Paukščių žuvusių kiekis taip pat išauga po Naujųjų metų, nes arba tiesiogiai juos paveikia, arba jie dėl garso praranda orientaciją, atsitrenkia į stiklą, pastatą ar kažkur kitur“, – teigia I. Budraitė.
Naujieji metai be fejerverkų švenčiami Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske ir dar keliuose Lenkijos miestuose. Amsterdame naudoti fejerverkus fiziniams asmenims apskritai draudžiama. Vokietijos miestai Hanoveris, Duseldorfas, Dortmundas yra apriboję fejerverkų šaudymą miestų centruose.
