Laidoje „Verta žinoti“ kalbėjusi SEB banko prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė atskleidė, kokias klaidas dažniausiai darome ir kodėl net žinodami apie pavojus vis tiek pakliūname į sukčių pinkles.
Nespauskite keistų nuorodų, tikrinkite svetainių adresus
Viena dažniausių klaidų – neatsargus elgesys su nuorodomis ir svetainėmis. Nors daugelis žino, kad įtartinų nuorodų spausti nereikėtų, realybėje situacija yra visai kitokia.
„Sukčiai vis tiek laukia tų, kurie bus mažiau budrūs“, – aiškino D. Uosytė.
Anot jos, sukčiai tuo naudojasi – kuria itin panašias svetaines, kurios vizualiai beveik nesiskiria nuo tikrų.
„Iš principo tai, ką sukčiai daro, pavagia tikros svetainės visus duomenis, perkelia į savo, tiesiog skiriasi internetinės svetainės nuoroda, galbūt viena raide“, – teigė ji.
Didelė problema kyla dėl to, kad žmonės dažnai ieško svetainių per paieškos sistemas ir pasirenka pirmą pasitaikiusį variantą.
„Netinka toks variantas. Reikia sąmoningai žinoti ir vesti ne paieškos laukelyje, bet viršutinėje juostoje adresą“, – pabrėžė ekspertė.
Anot ekspertės, tai turėtų būti elementari „skaitmeninė higiena“.
„Aš turiu bet kada, naktį pažadinus žinoti, koks yra mano banko svetainės adresas, koks yra Sodros adresas, koks yra VMI adresas“, – pridūrė D. Uosytė.
Kilus įtarimui, pokalbį nutraukite
Pasak D. Uosytės, dar viena svarbi klaida – žmonės per lengvai dalinasi jautriais duomenimis ir apie tai net nesusimąsto. Turėdami tokius duomenis sukčiai gali lengvai prisijungti prie paskyrų ar net apsimesti kitais asmenimis.
„Jeigu aš vedu duomenis, net nežiūriu kur – vardą, pavardę, asmens kodą, paskui stebiuosi, tai kaip mane čia susirado“, – sakė ji.
Dar viena kritinė klaida – sprendimų priėmimas skubant. Anot ekspertės, sukčiai sąmoningai kuria įtampą ir verčia veikti čia ir dabar.
„Yra tam tikras grasinimas, kad jeigu kažko nepadarysite, tai bus pasekmė, pavyzdžiui, uždarysime sąskaitą, atimsime pinigus“, – pasakojo D. Uosytė.
O baimė ir skuba dažnai „išjungia“ kritinį mąstymą, todėl žmonės išsigąsta ir perveda pinigus. Pasak D. Uosytės, tokiais atvejais žmogus susimąsto, kai būna per vėlu. Ji pabrėžė, kad nėra vienos rizikos grupės – sukčiai taikosi į visus. Kartais būtent įsitikinimas, kad žmogus yra pakankamai atsargus, tampa klaida.
„Tai yra skirtingo amžiaus, skirtingo išsilavinimo, skirtingas pajamas uždirbantys asmenys“, – sakė ji.
Pasak D. Uosytės, didžiausia apsauga – sąmoningumas ir gebėjimas laiku sustoti. Vos kilus įtarimui, saugiausia nutraukti pokalbį ar tiesiog ignoruoti.
„Kiekvienoje situacijoje aiškiai suprasti ir įsivertinti tą situaciją, kodėl aš į ją patekau“, – patarė ji.
Visą pokalbio ištrauką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ TINKLALAIDĘ GALITE ŽIŪRĖTI ČIA:
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
