Daliai medikų pasirodė įtartina ir chirurgo praeitis: prieš atvykdamas į Lietuvą aktyviai dalyvavo Rusijos visuomeniniame gyvenime, ėjo aukštas pareigas įvairiuose Rusijos valstybės fonduose ir įmonėse.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Portalas „LRT.lt“ paskelbė, kad medikams nerimą sukėlė chirurgo domėjimasis gydytojų rezidentų politinėmis pažiūromis, perteklinis informacijos rinkimas.
Jaunieji Santarų gydytojai dėl to kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą. Prezidentas Nausėda sako, kad tokios situacijos neturėtų stebinti, mat priešiškos valstybės bando šnipinėti infiltruodamos savo asmenis į strategines institucijas.
Visuomenininkas Valdas Bartkevičius rodo žinutes, kurias jam atsiuntė Santaros klinikų gydytojas. Jose – atskleistas vardas ir pavardė gydytojo, dėl kurio kolegos kreipėsi į VSD, įtarę galimą šnipinėjimą Rusijai.
„Informaciją su nuotraukomis mano feisbuko bičiulis atsiuntė man jau vakar“, – pasakoja V. Bartkevičius.
Užfiksuotas kartu su V. Putinu
O štai šiose nuotraukose užfiksuotas dabartinis Santaros klinikų chirurgas, kartu su Vladimiru Putinu ir gynybos ministru Andrejumi Belousovu dalyvauja Strateginių iniciatyvų forume Rusijoje.
„Tai, kad jisai buvo pernai konferencijos metu susitikęs su Belousovu ir Putinu asmeniškai, dalyvavo ir Sobčiak, Maskvos meras, tai čia yra pirmieji valstybės asmenys Rusijos ir prie tokių žmonių bet kas prieiti negali <...> tiktai labai rimti žmonės gali prieit prie tokių pareigūnų“, – teigia visuomenininkas V. Bartkevičius.
TV3 šaltinių duomenimis, šis žmogus itin aktyviai domėjosi gydytojų rezidentų politinėmis pažiūromis, rinko informaciją ir dalyvavo mokymuose apie karo atveju taikytinus algoritmus ligoninėje. Valdo Bartkevičiaus teigimu, įtarimų kelia ir tai, kad gydytojas į Lietuvą atvyko vos prieš porą metų, bet kuo puikiausiai kalba tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis.
„Keista, nes nuo 2022 metų žmogus kalba laisvai lietuviškai, per du metus, na, rusakalbiams tai yra misija neįmanoma. Reiškia, jisai buvo paruoštas tam, kad atvyktų į Lietuvą“, – sako V. Bartkevičius.
Į Valstybės saugumo departamentą jauni gydytojai kreipėsi įtarę, kad šis chirurgas, Rusijos pilietis galimai veikia prieš Lietuvos valstybę. Tačiau TV3 žurnalistams rezidentai kalbėti atsisakė, mat šis gydytojas iki šiol vaikšto Santaros klinikų koridoriais ir štai taip užfiksuotas dar šiandien.
Išryškina sistemos spragas
Medikų sąjūdžio vadovė tikina, kad tokie atvejai tik išryškina sistemos spragas.
„Kadangi Lietuvoj tikrai trūksta medikų ir tokių įdarbinimų tikrai bus ne vienas“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
O į situaciją sureagavo ir šalies prezidentas. Nausėda pripažino, kad tokie atvejai jau nebestebina ir turime būti budrūs.
„Tokių incidentų arba tokių žmonių, apskritai, Rusijos tam tikrų tarnybų veikimas Lietuvoj yra suintensyvėjęs. Tai yra susiję ir su bendra geopolitine situacija, tai yra susiję su mūsų sinchronizacijos projektu“, – teigia G. Nausėda.
TV3 žinių žurnalistams Santaros klinikų gydytojai anonimiškai užsiminė, kad problema kur kas gilesnė. Tarp dirbančių gydytojų yra kur kas daugiau įtartinų asmenų, specifiškai paminėjo ir vieną Baltarusijos pilietį.
L. Kasčiūnas: „Nenustebkime“
„Nenustebkim, mes esam taikinys kaip valstybė. Ir Rusija daug metų, daug amžių įvairiais būdais bando infiltruot savo asmenis, savo veikėjus įvairius, lojalius asmenis į įvairias institucijas, struktūras“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Informacinį karą ir Rusijos politiką nagrinėjantis politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad gydytojų pasirinkimas kreiptis į Valstybės saugumo departamentą atskleidžia ir tai, kad visuomenė tampa sąmoningesnė.
„Tai yra va toks atspindys gal visuomeninio dėmesio saugumo iššūkiams. O jauni gydytojai iš tikro yra aktyvūs“, – teigia N. Maliukevičius.
VSD situacijos nekomentuoja
Valstybės saugumo departamentas situacijos nekomentuoja.
Dėl kilusių ar galinčių kilti grėsmių valstybės saugumui gyventojai yra raginami kreiptis į Departamento atidarytą pasitikėjimo liniją.
VSD teigimu, pastaruoju metu apie 50 proc. Pasitikėjimo linija gaunamos informacijos yra perduodama tolesniam tikrinimui.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
