Su 40-ties metrų liepsnomis rusų ugniagesiai grumiasi Mordovijos Respublikoje, maždaug 600 kilometrų į Pietryčius nuo Maskvos. Liepsnoja Smidovičiaus gamtos rezervatas.
Galingas vėjas ugniagesiams tiesiai į akis pučia dūmus ir pelenus. Ugnis plinta žaibišku greičiu. Temstant situacija tik blogėja. Beveik nieko nematyti per dūmus, aplink vienas po kito virsta degantys medžių kamienai, o ugniagesius supantis ugnies žiedas ima siaurėti.
Galiausiai kyla pavojus gaisrininkų gyvybei – ugnis juos speičia į kampą. Tad į pagalbą ugniagesiai kviečia galingą buldozerį, kuris išguldo degančius medžius ir taip po 12 valandų liepsnų apsuptyje atveria kelią ugniagesiams saugiai atsitraukti.
Net ir labiausiai patyrę ugniagesiai neslepia džiaugsmo ištrūkę iš šio pragaro.
„Tai buvo pirmas kartas, kai susidūriau su tokiomis sąlygomis ir, sakau atvirai, man buvo baisu. Ne tik dėl savęs, bet ir vaikinų, kurie rizikuodami savo gyvybėmis, be baimės, kovėsi su liepsnomis“, – teigia ugniagesys Michail Chirkov.
Rusija su miškų gaisrais kovoja ištisus mėnesius. Štai Jakutijoje gaisrai išdegino teritoriją, kuri didesnė už visą Portugaliją. Čia vis dar liepsnoja pusšimtis gaisraviečių. Dar 15-koje vietų ugnis siaučia Uralo Sverdlovsko srityje. Žemutinio Naugardo srityje gaisrininkai devyniose gaisravietėse išpylė jau 129 tonas vandens, tačiau ugnis plinta toliau. Pasak „Greenpeace“, palydovų duomenys rodo, kad šiemet gaisrai Rusijoje — didžiausi per visą stebėjimų laikotarpį.
Mokslininkai dėl jų kaltę verčia klimato kaitai, aplaidumui ir miškų tarnybų per mažam finansavimui. Regis, tai pripažįsta ir Vladimiras Putinas, kuris šią savaitę puolė žadėti, kad šalies miškams saugoti skirs šimtus milijonų eurų.
