Gaudami Lietuvos pilietybę, jie išlaiko ir rusišką pasą, o klausimas, kuriai valstybei jie lojalūs, ar nekelia grėsmės Lietuvai – lieka neatsakytas.
Vidaus reikalų ministerija jau bando taisyti šią spragą, tačiau įstatymo projektą surašė taip, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) sako, jog problema taip ir liks neišspręsta.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Visame pasaulyje žinomo ir Putino žmogumi laikomo Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus vaikai turi Lietuvos pilietybes. Tai paaiškėjo dar pernai, o taip nutiko, nes milijardieriaus senelis buvo Lietuvos pilietis ir buvo ištremtas.
Tuo pačiu pasinaudojo ir vienas turtingiausių lietuvių Gediminas Žiemelis. Tik jis, turėdamas Lietuvos pilietybę, įgijo dar ir Turkijos. Ir kaip skelbia LRT tyrimai, žada gauti dar kelių šalių pasus.
Gediminas Žiemelis padarė viską legaliai ir teisėtai, mat mūsų šalies įstatymai numato, jog tremtinių palikuonys gali turėti ne vienos šalies pilietybę. Pavyzdžiui, tremtinio anūkas, gyvenantis Rusijoje, ir esantis Rusijos piliečiu, gali įgyti Lietuvos Respublikos pasą, pilietybę, ir išsaugoti rusiškąjį pasą. Beje, tuo jau pasinaudojo daugiau, negu 12 tūkstančių rusų.
Bet didžioji problema ta, kad kai kurie rusai, kurie gauna Lietuvos pilietybę, yra labiau rusai, nei lietuviai. Kaip išsiaiškino LRT tyrimai, dalis jų tarnauja Rusijos kariuomenėje, kai kurie dirba valstybinėse įmonėse, kurios yra sankcionuojamos vakaruose.
Bet Lietuvos įstatymai tokie, kad net ir nustačius, jog žmonės kelia grėsmę mūsų šalies saugumui, pagrindo atsisakyti jam suteikti pilietybę – nėra.
Ministerija lopys įstatymo spragas
Vidaus reikalų ministerija jau parengė įstatymo pataisas, sako, užlopys dabar įstatyme paliktą spragą.
„Yra išplečiamas laukas, kada galima atimti, arba nesuteikti, arba jau esančią pilietybę atimti. Ir tie pagrindai yra dėl nacionalinio saugumo grėsmės“, – teigia vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek.
Tačiau VSD pataisas kritikuoja:
„Valstybės saugumo departamento vertinimu, Pilietybės įstatyme turėtų būti numatytas draudimas asmenims, keliantiems grėsmę valstybės saugumui, tapti Lietuvos Respublikos piliečiais, nepriklausomai nuo pilietybės įgijimo pagrindo. Siūlomu projektu ši problema nėra sprendžiama“, – teigia Valstybės saugumo departamentas.
Kliūva ministerijos projekte įrašyta svarbi nuostata – nesuteikti pilietybės žmogui, arba ją atimti būtų galima tik tada, kai surinkti konkretūs įrodymai, kad žmogus kelia grėsmę mūsų saugumui. Įrodymus, savaime suprantama, turėtų surinkti saugumo departamentas, kuriam konservatorių valdžia jau eilę metų neskiria beveik jokio didesnio finansavo.
Kaip jie įsivaizduoja, kas ten tikrina, kaip ten kas daro ir kiek mūsų institucijose, kurios tą informaciją tikrina, kiek ten žmonių dirba. Nežinau, kažkas nustebtų, kažkas nusiviltų, bet mes ten turime tikrai nedaug žmonių ir tada, kai yra nedaug žmonių, ir kai yra šimtas, keli šimtai tūkstančių patikrinimų, mes turime prioretizuoti. Ir tada mes keliame klausimą, o kur mes norime, kad būtų prioritetas?“ – klausia prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
VSD finansavimas – „racionaliai minimalus“
Vien nuo karo Ukrainoje pradžios, maždaug pustrečio šimto rusų nusprendė prie savo rusiškojo paso prisidėti ir lietuvišką. Tai jiems leidžia išvengti įvairių sankcijų, laisvai keliauti po vakarus, net ir dirbti mūsų, ar kitoje šalyje. Ir nors dalis tokių žmonių ir nepritaria Kremliaus režimui, dalies jų pažiūros nėra aiškios. Yra ir tokių, kuriems Putino režimas net priimtinas.
„Mes negalime tikėtis iš Lietuvos valstybės, kad ji kiekvienu atveju turėtų eiti ir pagrįsti, kaip pilietybės atkūrimas ir įgijimas, konkrečiai toje veikloje, kuria tas asmuo ketina užsiimti, galėtų pakenkti nacionaliniam saugumui. Mes žinome rizikų žemėlapį, mes žinome tam tikras aplinkybes, kurios labai dažnai nuveda į tam tikrą rezultatą“, – sako K. Budrys.
„Buvo ir teisininkų nuomonė, kad visgi reikia faktinių įrodymų, kai yra taikoma tokia griežta asmeniui bausmė“, – teigia A. Ladek.
Jau ne pirmas kartas, kai VSD viešai išsako kritiką politikų planams. Tačiau dažnai neviešai politikai atkerta, kad saugumas galbūt tiesiog nenori daugiau dirbti. Nors kita vertus, didėjant darbo apimtims, dabartiniai valdantieji VSD resursų nedidina.
Šiemet departamento biudžetas yra apie 50 milijonų eurų, jį patys saugumo vadovai yra pavadinę „racionaliai minimaliu“. Tačiau pagal pernai parengtą politikų planą, nuo kitų metų VSD biudžetas turėtų mažėti. 2025-aisiais jis būtų apie 47 milijonai eurų, o 2026-aisiais jau tik apie 43 milijonai.
Tiesa, sumos negalutinės, jos gali keistis, priimant metinius valstybės biudžetus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
