Tiesa, kai kurie Seimo nariai lengvatai nepritaria ir atšauna, kad ja pasinaudos tik „elitas“, o paprasti žmonės jokios naudos nepajaus. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad tai parama verslui, o ne kavinių ar restoranų lankytojams. Verslininkai tvirtina, kad jei ne lengvata, maitinimo įstaigose kainos dar labiau šoktų į viršų.
Karštą vasaros popietę lauko kavinėse lankytojų netrūksta. Penkis mėnesius karantino režimu gyvenęs maitinimo sektorius po truputį atsigauna, mat norinčiųjų atsipalaiduoti po pandemijos daugybė. Nors gyventojai pastebi, kad kainos kavinėse ir restoranuose jau dabar kopia į viršų, bent jau kol kas jų aplenkti nesiruošia.
„Atkreipiau dėmesį į maisto produktus, kad patys maistai pabrango, pagrindiniai patiekalai“, – sako vieni.
O kiti dėl pakilusių kainų net nepyksta: „Aš moku pinigus labai noriai, dalinuosi labai noriai, juk jiems irgi reikia gyventi.“
Virtuvės šefas Dovydas pripažįsta, kad jau kuris laikas pastebi, kaip auga maisto produktų kainos, dėl to restoranai ir kavinės priversti peržiūrėti ir savo meniu.
„Jau per paskutinius porą metų labai smarkiai išaugo mėsos, žuvies daržovių kainos. Tikrai nepadengs to skirtumo, koks dabar yra PVM, visišikai neatitinka kainų standarto“, – sako virtuvės šefas Dovydas Armalis.
O verslininkai tikina, jei ne PVM lengvata maitinimo sektoriui, kainos dar labiau didėtų.
„Yra labai daug komponentų, kodėl restoranuose kainos auga ir kiek kalbėjau su restoranų savininkais labai daug kas laukia PVM sumažinimo ir nedidino kainų, kiek būtų didinę. Tarkim planavo didinti 20 procentų, tai dabar augimas yra 5–7 procentai“, – teigia „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Siūlymą nuo 21 iki 9 procentų sumažinti PVM tarifą kavinėms, restoranams, kultūros ir sporto renginiams, sporto klubams pateikė Biudžeto ir finansų komitetas. Pasak jo pirmininko Mykolo Majausko, pandemijos metu didžiausią žalą patyrė smulkus ir vidutinis verslas, kuris apima maitinimo, renginių ir sporto organizavimo sektorių.
Pasak parlamentaro, lengvata iš dalies leis verslams kompensuoti išlaidas, kurias šie sektoriai patyrė dėl koronaviruso pandemijos.
„Šiuo atveju, kai mes kalbame apie viešojo maitinimo sektorių mes labai aiškiai kalbame, kad lengvata yra ne tam, jog kotletas lėkštėje būtų pigesnis, bet verslininkai galėtų lengviau atsistoti po pandemijos ant kojų“, – kalba Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Tiesa, 9 procentų PVM lengvatą maitinimo sektoriui kritikuoja opozicija. Socialdemokratas Algirdas Sysas tikina, kad iš šios lengvatos daugiausia pasipelnys turtingi, o ne paprasti žmonės. O kainos kavinėse ir restoranuose tikrai nesumažės.
„Tie, kas gauna dideles pajamas, jie gaus dar daugiau, kaip per krizę jie iš to išlošė, taip ir dabar. Nes visi likusieji, kas gauna mažesnes pajamas, jų pajamos dėl to nepadidės. Paslauga tikrai neatpigs, tie žmonės gaus didesnes pajams, kurių verslą mes remiame“, – įsitikinęs socialdemokratas Algirdas Sysas.
Viešbučių ir restoranų asociacija tvirtina, kad net 21-oje Europos Sąjungos šalyje jau seniai taikoma tokia lengvata. Pasak asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, pritaikius PVM lengvatą papildomi pinigai bus panaudoti skoloms dengti.
„Tai nukeliautų lėšos atlyginimams, darbo vietų išlaikymui ir žaliavų padengimui kainų ir be abejonės nuomos susimokėjimas ir atidėtus mokesčius. Dabar žaliavų kainos yra pabrangusios nuo 15 iki 20 procentų. Atlyginimai pabrangę apie 15 procentų“, – teigia viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad šia lengvata sugebės pasinaudoti nesąžiningas verslas. O tai biudžetui kainuos kelis šimtus milijonų eurų.
„Organizuojant konferenciją būna numatytas maitinimas, išrašomos dvi sąskaitos. Viena sąskaita išrašoma patalpų nuoma, o kita maitinimas. Tai dabar patalpų nuomai nemokės, nes 21 procentas, išrašys sąskaitą būtent už maitinimą“, – aiškina R. Žemaitaitis.
Tiesa, tokie Seimo narių pasisakymai pykdo ir verslininkus, ir jų atstovus.
„Verslas visą laiką traktuojamas, kaip kažkokie blogiečiai, kaip vagys. Tik visi pamiršta, kad tas verslas ir išlaiko ir ypatingai smulkusis suneša kaip bitelės viską į biudžetą. Tai nėra ir nebuvo Lietuvoje pagarbos verslui“, – sako viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiskauskienė.
Ekonomistas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad per pandemiją šis sektorius patyrė didžiulį smūgį ir priverstinis jo sustabdymas turi būti kompensuotas: „Turime kalbėti apie tai, kad priverstinai sustabdyti sektoriai jie turi turėti galimybę atsigauti. Tokia parama turėtų būti laikina, be abejo, bet kad ji būtina – tai neišvengiama, nes kitu atveju mes galime netekti ištisų sektorių, kuriuos atgaivinti bus labai sunku.“
Po ilgų ir aršių diskusijų Seime už 9 procentų pridėtinės vertės lengvatą balsavo 97 Seimo nariai. Prieš – 6, o susilaikė – 23. Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo pareiškė, kad šiuo atveju PVM lengvata veikia kaip parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui.
„Aš, kaip žinia, nesu didelė PVM lengvatų fanatikė, niekada nebuvau. Pirmiausia dėl to, kad labai dažnai motyvuojama, jog PVM lengvata bus galutinė nauda vartotojui. Šiuo atveju tiesiai šviesiai galime pasakyti, kad ši lengvata veikia kaip parama verslui, tam tikra subsidija“, – teigė ji.
Jeigu prezidentas įstatymą pasirašys 9 procentų PVM tarifas įsigalios nuo šių metų liepos ir bus taikomas iki 2023 metų. Tiesa, dar anksčiau Nausėda tarifo mažinimą restoranų sektoriui vertino skeptiškai. Skaičiuojama, kad dėl lengvatos per metus biudžetas negautų apie 90 milijonų eurų.
