Diskusijoje dalyvauja: Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, komiteto vicepirmininkas Giedrius Surplys, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk.
Laidoje „Dėmesio centre“ Ž. Pavilionis užsimena apie galimą G. Nausėdos arba jo patarėjų norą „įveikti suformuotą naują atrankų sistemą ir pabandyti pasiūlyti [ambasadorių] pavardes iš šono“.
„Aš manau, kad dabar yra suprasta, kad išeities nėra. Prezidentas gali rinktis iš tų profesionalių kandidatų, kurie dalyvauja atrankoje, kurie pareiškė apie savo norą. Ir vis dėlto veikime sistemos rėmuose – visiems tuomet bus gerai“, – kalba jis.
Kokia pagrindinė Nausėdos ir Lansbergio nesutarimų priežastis?
– Pone Pavilioni, konfliktas, panašu, yra kur kas platesnis – ne tik apie ambasadorius. Priežasčių tam yra žymiai daugiau. Netrukus jūsų kolegos žada registruoti įstatymų pataisas, kurios dabar yra derinamos. Jos keistų ne tik ambasadorių skyrimo tvarką, bet ir Lietuvos atstovavimą EVT – kad vienas prezidentas neatstovautų Lietuvos posėdžiuose. Kokios to priežastys? Ir kada ta įtampa prasidėjo?
Ž. P. – Beveik tris dešimtmečius nebuvo tokių įtampų. Buvo politinės įtampos prezidento Pakso laikais, tačiau dėl ambasadorių net ir tuo metu mes sutardavome. Buvo įprasta, kad ambasadoriai dirba valstybei, o ne partijai ar institucijai. Puikiai žinojome, kad ambasadorių skiriame ilgesniam laikotarpiui nei Seimo kadencija [trunka]. Visiems yra naudinga, kad žmogus būtų kuo objektyvesnis. Nedaug kas gali tuo pasigirti. Kairė ir dešinė pakankamai darniai dirbdavo užsienio ir saugumo klausimais. Gal dėl to mums taip ir pasisekė įsitvirtinti toje užsienio politikoje.
– Pone Pavilioni, ką jūs dabar matote? Kokios to konflikto priežastys? Prezidentas nori sustatyti savus visur bet kokia kaina?
Ž. P. – Galų gale, jau pirmas susitikimas tarp prezidento ir ministro įvyko. Galbūt kažkokie patarėjai arba pats prezidentas turi vilties įveikti suformuotą naują atrankų sistemą ir pabandyti pasiūlyti pavardes iš šono, kurių tikrai nenoriu ir negaliu čia vardinti.
– Prezidentas pasiūlė pavardes iš šono, tą jūs sakote?
Ž. P. – Nenoriu ir negaliu spekuliuoti, nes tai jau už to, ką leidžia man įstatymas. Aš manau, kad dabar yra suprasta, kad išeities nėra. Prezidentas gali rinktis iš tų profesionalių kandidatų, kurie dalyvauja atrankoje, kurie pareiškė apie savo norą. Ir vis dėlto veikime sistemos rėmuose – visiems tuomet bus gerai.
Surplys: kalti valdantieji
– Pone Surply, jūs matote taip pat?
G. S. – Tai vėlgi, mes šioje kadencijoje matome chronišką nesutarimą tarp prezidento ir valdančiųjų. Labai konkrečiai – tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro. Politologiškai akivaizdu, kad tai, kad mes pirmą kartą turime užsienio reikalų ministrą, kuris yra didžiausios partijos pirmininkas, kelia papildomų įtampų.
– Jūsų laikais didžiausios partijos pirmininkas buvo kultūros komiteto pirmininkas.
G. S. – Bet čia mes turime kertinį postą, kuris yra tiesiogiai santykyje su prezidentu nuolatos, ir turime tą nesutarimą. Kas kaltas? Mano galva, valdantieji, kurie nuo pat kadencijos pradžios pradėjo stumti prezidentą į paraštes užsienio politikos paraštes su EVT portfeliu. Mano įsitikinimu, konstituciškai tai neteisinga, ir dėl to jie buvo sustoję. Natūralu, kad prezidentas turi raumenis, jis turi visuomenės pasitikėjimą, ką rodo apklausos. Jis nesileido stumdomas. Tas konfliktas dėl ambasadoriaus Lenkijoje yra vienas iš daugybės mikro konfliktų, kuriuos mes matėme. Tiesiog dabar, jau prasidėjus rinkiminei kovai, aišku, kad visa tai užaštrėjo. Taip, kad mes ir toliau matysime tuos konfliktus. Mane, tiesa pasakius, nustebino prezidento pareiškimas, kad jis pasitiki užsienio reikalų ministru. Ir toliau matome, kad tai ne visiškai atitinka tiesą.
– Nes pareiškus nepasitikėjimo nebūtų pasiekęs rezultato.
G. S. – Mes rezultato nematome. Mes vis dar laukiame tų susitikimų tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro kažkokių vaisių. Kol kas nieko nėra. Tai tas pasakymas, kad pasitiki, tikriausiai kažką reiškia, bet būtų gerai pamatyti ir to pasitikėjimo rezultatus.
Visą laidą „Dėmesio centre“ žiūrėkite straipsnio pradžioje.
