Netrukus, spalio viduryje vėl prasidės vilkų medžioklės sezonas. Vilkų medžioklę gyventojai vertina prieštaringai. Vieni mano, kad medžioklė yra reikalinga dėl ūkininkų patiriamos žalos, kiti sako, kad vilkai turėtų būti palikti ramybėje:
„Tegul gyvena. Vilkas niekuo nekaltas, žmogus kaltas.“
„Kai pasiklausai, kaip nukenčia ūkininkai ir žmonės, tai atrodo, kad jų per daug.“
„Manau, kad proto ribose tai reikia turbūt, bet kad neišnaikintų visos populiacijos, svarbiausia.“
„Kiekvienas turi savo vietą pasaulyje, tai, jeigu vilkas turi savo vietą, tai gal jam reikėtų leisti gyventi.“
„Vilkas kaip vilkas, vis tiek, vilkas, tai kaip ir koks aršus šuo, žinote, bet nei šaudyti, nei ką. Nes kažkaip nelabai kas juos ir šaudo, kiek žinau. Jie lyg nevalgomi.“
Ūkininkai skundžiasi, kad vilkai kasmet darosi vis drąsesni ir vis dažniau atsibasto šalia gyvenviečių. Štai šiemet Rūtos prižiūrimame ūkyje įsisukę vilkai išpjovė daugiau nei 20 avių. Rūta pasakoja, kad vaizdas tuomet buvo tragiškas.
„Tas, kur ėringos buvo, net neėdė, o tiesiog išklojo tas avis, išguldė, tiesiog papjovė ir viskas, kitas ir apėdė. Bet buvo vilkiukų tikriausiai mokymas ir jie jau pažaidė kaip reikalas“, – svarsto ūkio vedėja Rūta Lukoševičiūtė.
O vilkai per naktį išpjovė net 46 ūkininko Edvino Jurgelėno avis. Ūkio vedėja pasakoja, kad po rugpjūtį įvykusio vilkų išpuolio ramybės ūkyje nebeliko – virš 600 avių kasdien vakarais tenka varyti į tvartą. Ūkininkė sako, kad buvo minčių net likti pačiai saugoti avis per naktį ir miegoti ganykloje.
„Naktimis dabar to miego nėra ramaus, šuo suloja, jau leki, keliesi, žiūri. Toks vargas. Tas avis varinėjamės mes kiekvieną dieną namo“, – pasakoja ji.
Mokslininkai sako, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena mažiausiai 63 vilkų šeimos. Šeima yra laikoma tuomet, kai grupėje yra bent keturi vilkai. Daugiausiai šeimoje mokslininkai užfiksavo devynis vilkus. Toks skaičius rodo gerokai išaugusį šeimų skaičių, mat šiemet buvo užfiksuota net 11 šeimų daugiau nei praėjusiais metais. Stebina tai, kad vilkai renkasi gyventi vis arčiau žmogaus.
„Vilkai gyvena kartais visiškai tokiose vietose, kur anksčiau galbūt būtume galvoję, kad vilkams kaip ir netinkama vieta. Aišku, didėja populiacija, teritorijų tokių, kurios būtų labai patogios, kad vilkai gerai gyventų, kurios būtų patogios mums, mažėja ir, aišku, vilkai pradeda gyventi ten, kur mes nesitikime“, – sako mokslininkas Petras Adeikis.
Pasak mokslininkų, vilkus medžioti yra būtina dėl populiacijos reguliavimo, tačiau medžioklė privalo būti tikslinga, esą turėtų būti medžiojami tik tie vilkai, kurių elgesys yra netinkamas žmogui.
„Vilkas netoli gyvenviečių – tai yra natūralu. Tiktai tiek, kad vilkas turi atitinkamai elgtis, kad nekeltų pavojaus, kad nedarytų kažkokių problemų, tam reikalinga, būtinai reikalinga atrankinė vilkų medžioklė“, – tęsia P. Adeikis.
Tačiau vilkų saugotojai tikina, kad medžioklė neišspręs vilkų ir ūkininkų konflikto. Esą nors medžioklė ir reguliuoja vilkų skaičių, ji negali sureguliuoti jo taip, kad vilkų neliktų ir jie nebedarytų žalos ūkininkams. Pasak gamtos apsaugos asociacijos, medžioklė kaip būdas spręsti žalą sudaro klaidingą įsivaizdavimą, kad medžiojama yra per mažai, nes žala visada išlieka.
„Medžioklė nėra skirta sumažinti vilkų skaičiaus tiek, kad jie nebedarytų žalos ūkiui, nes tai jau reikštų naikinimą populiacijos. Tokio tikslo šiandien pasaulyje apskritai nebegali būti“, – įsitikinusi „Baltojo vilko“ atstovė Gintarė Herasimenkienė.
Pasak asociacijos, veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo vilkų išpuolių esą yra elektriniai aptvarai. Tiesa, nereikėtų tikėtis, kad vienos juostos elektrinis piemuo bus veiksmingas, mat tam reikalingi kitokie – specialūs aptvarai. Nors tokie aptvarai gali būti kompensuojami valstybės, Lietuvoje jie vis dar nepopuliarūs. Vilkų medžioklės sezonas prasidės spalio 15 dieną ir truks iki kovo 31 dienos arba kol bus sumedžiotas skirtas limitas.
