O psichiatrai stebi liūdną tendenciją: į priimamuosius kiekvieną savaitgalį pakliūna dešimtys pacientų, patiriančių ūmią psichozę. Nuo to kenčia vis jaunesni, o narkotikai jau atvirai platinami ir mokyklose: vienas vadinamojo „veipo“ įtraukimas iš klasioko – 50 centų.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Režisierius Rinaldas Tomaševičius prabilo apie sunkią praeitį
Režisierius Rinaldas Tomaševičius savo filmuose kalba apie priklausomybes ir paribio žmones. Už trumpametražį filmą „Po fentanilio“ jis apdovanotas „Sidabrine gerve“.
„Apie tuos gatvės gyventojus. Nes dabar nėra heroino. Dabar tie gatviniai narkomanai, kai anksčiau būdavo, jie vartodavo aguonas arba heroiną. Tai dabar jo nėra, tai dabar fentanilį vartoja“, – pasakojo režisierius Rinaldas Tomaševičius.
Tačiau pažintis su, kaip pats įvardija, gatvės gyventojais, režisieriui prasidėjo kur kas anksčiau. Rinaldo praeitis, galima sakyti, verta atskiro filmo.
„Bėgti iš namų anksti pradėjau, mane įtraukė va tais laikais, 1990 metais, ta subkultūra, ten buvo „urlaganai“ visokie, „forsai“, žinote, tokie banditai žodžiu. Ir va tas dalykas, kažkoks laisvės pojūtis man su jais būdavo“, – prisiminė R. Tomaševičius.
20 metų Rinaldas vartojo narkotikus, dažniausiai heroiną, gyveno gatvėje, jam kartu su kitais benamiais teko miegoti net apleisto morgo šaldytuve.
„Jau kai tampi priklausomas, tai smingi, smingi. Mano atveju aš taip iki 33 metų ir smigau į dugną. Visiška benamystė tokia, gatvėje gyvenau“, – sakė R. Tomaševičius.
Narkotikai paplitę mokyklose
O narkotikų problema Lietuvoje vis opesnė, mat į priklausomybes klimpsta vis jaunesni žmonės. Tą pastebi ir specialistai.
„Jeigu mes maždaug prieš 20 metų turėjome maždaug 4 narkotines pagrindines medžiagas, tai šiai dienai jau jų priskaičiuojama virš tūkstančio. Sintetinių narkotikų“, – kalbėjo psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Šiais laikais narkotikai yra prieinamesni ir pigesni nei kada nors anksčiau. Jų įsigyti gali praktiškai bet kas, narkotikus galima užsisakyti per „Telegram“ ir pasiimti bekontakčiu būdu. Narkotikai platinami ir mokyklose: vaikai klasiokams pardavinėja vadinamųjų „veipų“ įtraukimus.
„Baisi problema su mokyklinio amžiaus vaikais, nes „veipai“ gana paplitę. Ir ten, pavyzdžiui, kaip pasakoja, mokyklose jie... Vienas užtraukimas – 50 centų, kažkas atsineša ir va...“ – aiškino M. Marcinkevičius.
Medikai pasakoja, kad narkotikai šiais laikais yra visiškai normalizuojami, tapo įprasta juos vartoti vakarėliuose. O pasekmės liūdnos – daugėja pacientų su rimtomis psichozėmis. Pasak medikų, vien Vilniuje į ligonines kiekvieną savaitgalį atvežama apie 10 rimtas psichozes patyrusių jaunuolių.
„Kaip mes vadiname, tų klubinių psichozių, kur žmogus dar penktadienį, tarkime, dirbo, bendravo su šeima, išėjo į vakarėlį penktadienį. Ir jau šeštadienį ryte paryčiui jį atveža visiškoje visiškoje psichozėje“, – minėjo psichiatras.
Psichiatras prabilo apie narkotikų poveikį
Blogiausia tai, kad sintetinės narkotinės medžiagos, o dažniausiai dar ir maišomos tarpusavyje, žmogų paveikia neprognozuojamai. Gydytojai pasakoja, kad atvežtam žmogui, kuris būna net arti mirties, dažnai net nėra kaip padėti.
„Tai jis slopinamas vos ne iki komos, tai staiga pasidaro labai aktyvus ir bėga, blaškosi, šoka pro langus ir panašiai“, – pridūrė M. Marcinkevičius.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nuo šiol gali ištirti gerokai platesnio spektro narkotikus žmogaus kraujyje. Tai proveržis Lietuvos diagnostikoje. Visgi dažnu atveju net ir ištyrus, žmogui padėti neįmanoma.
„Gydytojai toksikologai turėjo tik vieną opciją tirti. Tai buvo greitieji narkotinių medžiagų tyrimai, tai yra greitieji testai. Nuo šių metų Nacionalinėje laboratorijoje mes atidarėme toksikologijos laboratoriją, kurios metu mes galime iki 2 tūkst. psichotropinių medžiagų identifikuoti“, – pasakojo Nacionalinės laboratorijos direktoriaus pavaduotoja Toma Petrulionienė.
„Narkotikai, jie niekur nedingsta, atsiranda vis naujų. Jų daugėja. Ir man atrodo Lietuvoje nuo 1990 metų ne pamažėjo vartojimas, o tik padidėjo. Tiktai tiesiog gal kitokių medžiagų“, – sakė R. Tomaševičius.
Apie priklausomybes savo filmuose kalbantis Rinaldas pasakoja, kad jam reikėjo pasiekti dugną tam, kad imtų keisti savo gyvenimą.
„Pamačiau pasaulį kitom akim ir atėjo tokia stipri motyvacija kitaip gyventi. Aš tiesiog nenorėjau numirti“, – tikino Rinaldas.
Režisierius nori keisti požiūrį į žmones su priklausomybėmis, kuriuos visuomenė linkusi atstumti. Tačiau Rinaldas pasakoja, kad tai yra žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių gyvenimo posūkių yra tiesiog sergantys, o kai kurie iš jų nori pakeisti savo gyvenimą. Pačiam Rinaldui tą padaryti pavyko, nes laiku sulaukė pagalbos. O jo kūryba ir toliau kalba apie paribio žmones, netrukus laukia ir naujas pilno metro filmas apie iš kalėjimo išėjusius ir su gyvenimu iš naujo susiduriančius kalinius.
„Prieš tai turėjau gal 4 tokius sėkmingus trumpametražius, gal 5 net, ar 4, jau pamiršau… Tai dabar eisiu pristatinėti pirmą dokumentinį. Jį pradės kino teatruose rodyti nuo balandžio mėnesio“, – kalbėjo R. Tomaševičius.
Gyventojai, norintys sveikti nuo priklausomybių, kviečiami kreiptis dėl gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
