Dabar daugybė žmonių turi kovoti su pažengusia ar sunkia ligos forma. Tad specialistai skambina pavojaus varpais ir ragina naudotis profilaktinėmis patikros programomis – esą taip mirštančių anksčiau laiko sumažėtų perpus.
Aušra rodo, kur jai prieš daugiau nei aštuonerius metus buvo rasti augliai, ir pasakoja, kad jie išplito ir į limfmazgius. Ji prisimena ir ligos pradžią – iš pradžių pajutusi skausmą, ji nuėjo pas gydytojus, kur paaiškėjo: jai trečios stadijos krūties vėžys.
„Chirurginis buvo procesas, buvo daroma operacija, o tada ėjo chemoterapija ir radioaktyvus gydymas, švitinimas“, – pasakoja Aušra Bružienė.
Aušrai vėliau buvo atlikta krūties rekonstrukcinė operacija, tačiau dabar moteris gali gyventi ramiau – ji yra sveika. Vis tik teigia, kad privalo ir toliau save atidžiai stebėti.
„Tu viskas, tu gyveni su šita liga, tu jos negali paleisti, nes tu nežinai, kada ji gali sugrįžti, nes liga yra sustabdoma, užmigdoma, bet nu, visą laiką būna, kad kažkas tai gali atsitikti. O gali ir ne“, – kalba Aušra.
Krūties vėžiu kasmet suserga 1600 Lietuvos moterų. Tai – vienas žemiausių sergamumo rodiklių Europoje. Daug didesni fiksuojami Belgijoje, Olandijoje, Skandinavijos šalyse. Vis tik, priešingai nei Lietuvoje, šiose šalyse moterys nuo krūties vėžio dažniausiai pasveiksta.
O mūsų moterys, deja, šansų išgyventi turi mažai, mat į specialistus kreipiasi per vėlai. Tačiau onkologiniai susirgimai paveja ne tik moteris – ir jie nustatomi vis vėliau. Artėjant pasaulinei vėžio dienai, specialistai prakalbo ir apie priežastis – esą žmonės pasitikrinti atkeliauja per vėlai, o prie to gerokai prisidėjo ir pandemija.
„Žmogui dažnai apsilankius per šitą laikotarpį ir skubios pagalbos skyriuose, su skausmais, praeina iki to atėjimo pas onkologą, apsilankymo onkologijos centre ir 6, ir 9 mėnesiai. Ir tada trečia, ketvirta stadija“, – sako pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
„Pirmiausia, aišku, ir 2020-aisiais metais sustabdytos planinės sveikatos priežiūros paslaugos, paskui pasklidę mitai ir pačių žmonių įsibaiminimas kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, bijant, pirmiausia, aišku, užsikrėsti COVID-19“, – teigia Seimo narė Jurgita Sejonienė.
„Keliais procentais sumažėjo ankstyvosiose stadijose nustatomų vėžių bendrai Lietuvoje, ir 5–10 procentais padidėjo ketvirtoj stadijoj nustatomų navikų. O ketvirtos stadijos vėžys yra išplitęs ir labai sunkiai gydomas“, – kalba Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja Sonata Jarmalaitė.
Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos – gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Joms valstybė kasmet skiria per 20 milijonų eurų, tačiau, esą, tik pusė žmonių, kuriems skirti pinigai patikrai, pasinaudoja proga nemokamai profilaktiškai pasitikrinti.
„Efektyviai vykdant programas ir skiriant naujausią gydymą, sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 procentais. O mirtingumą nuo jų – net iki 50-ies procentų“, – teigia J. Sejonienė.
Vis tik esą problema ne tik ta, kad žmonės nesirūpina savo sveikata ar baiminasi išgirsti diagnozę – kartais tam net nėra galimybių. Ypač kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.
„Nėra paprasta labai kokybišką diagnozę, tos prietaisus šiuolaikinius nuvežti iki rajono centro ir pasiekti kiekvieną gyventoją. Ko gero, yra pigiau pavėžėjimo paslauga iki onkologijos centrų, iki dedikuotų įstaigų, kurios turi gerus diagnostinius prietaisus. Tai čia iš tikrųjų reikia spręsti sistemiškai šitą problemą, kad būtų sveikatos priežiūros paslaugos prieinamos tolygiai visoje šalyje“, – sako S. Jarmalaitė.
Anot specialistų, kasdien 50 žmonių išgirsta, kad serga onkologine liga – maždaug 18 tūkstančių kasmet. Tokios tendencijos stebimos ir svetur – 2020-aisiais vien gimdos kaklelio vėžiu pasaulyje susirgo daugiau nei 600 tūkstančių moterų. Specialistai vardija vis dažnėjančių susirgimų priežastis.
„Net ketvirtis mirčių nuo vėžio yra susijęs su rūkymu. Tai šitą faktą, kad rūkymas žudo, kad rūkymas sukelia daugelį ligų, na, mes žinome daugelį metų ir kartojame apie tai, bet žmonės vis tiek dar neatsisako. Tuo tarpu kitos kenksmingos medžiagos, na, jų poveikis yra šiek tiek mažesnis, bet į tai irgi nereikia numoti ranka. Ir, na, fizinis aktyvumas – tai, ko stokoja lietuviai“, – sako S. Jarmalaitė.
Lietuvoje vėžys jau yra kas penktos mirties priežastis. Remiantis Eurostat duomenimis, Lietuva pagal mirtingumą nuo vėžio patenka į pirmąjį penkioliktuką. Ją iš kaimyninių šalių lenkia Estija ir Latvija.
