Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dzūkijoje esančiame Užuguostyje pakvipo prieššventine ruoša. Bibliotekininkė Rasa čia pat, bibliotekoje, vėdina dzūkiškus divonus – lovų užtiesalus ir ne tik. Didysis ketvirtadienis, sako, tam ir turėtų būti skirtas – švarinimuisi. Senovėje ši diena dar vadinta švariuoju ketvirtadieniu.
„Yra ta tradicija išsinešti, išsivėdinti visas skrynias. Ir vėl jas švarias, be žiemos kvapo susidėti į lentynas“, – pasakojo R. Žvirblienė.
Šie užtiesalai, rankšluosčiai, paklotai mena daugiau nei šimtą metų. Bibliotekai juos mielai paskolino moteris, paveldėjusi juos iš savo propromočiutės. Rasa sako, kad šia užtiesalų paroda norinti atkreipti žmonių dėmesį į Didžiosios savaitės svarbą.
„Ir reikėjo daryti viską, turėjo būti stalai nušveisti, sienos pabalintos arba nušveistos, karpiniai padaryti ant langų, langai nuvalyti“, – vardijo bibliotekininkė.
Uoliai laikosi papročių
Yra ir įrodymas, kad kai kurios šeimininkės dar ir šiandien laikosi Didžiosios savaitės tradicijų. Didžiosios savaitės tridienį langų valymu pradėjo šalia Užuguosčio gyvenanti 86-erių senjorė Danutė. Ir juokauja, langai – pirkios akys, tad turi žibėti. Todėl ligų kamuojama vieniša močiutė, sukaupusi visas jėgas, ėmėsi darbo.
„Didysis ketvirtadienis – švaros diena. Reikia viską plautis, valytis viską, kad jau iki penktadienio būtum viską apsižiūrėjus“, – teigė senjorė.
Tiesa, švarinimasis švarinimusi, bet svarbu ir savęs nepamiršt švarųjį ketvirtadienį. Labai svarbu švarųjį ketvirtadienį kuo anksčiau atsikelti ir nusiprausti. Senovėje tikėta, kad nusiprausę stiprūs ir sveiki būsime visus metus.
Didysis penktadienis būdavo skirtas uoliam pasninkavimui ir maldai, o šeimininkės dar ir tęsdavo nuo pirmadienio pradėtą margučių marginimo darbą. Mat senovėje jiems būdavo skirtas didžiulis dėmesys. Ir taip sulaukdavo žmonės Didžiojo šeštadienio. Šeimininkės imdavosi pyragų maišymo ir kepimo. Danutė ir šiandien laikosi šių tradicijų.
„Didijį šeštadienį kepu pyragą. Mama kepdavo. Kepu paprastą, kaimišką pyragą, be jokių priedų. Velykom – paprasta karka, kaip kadaise virdavo. Tiesiog kopūstuose raugintuose“, – pasakojo senjorė.
O svarbiausia, kaip sako dvasininkai, tikintieji daugiau laiko Didžiąją savaitę turėtų skirti maldai ir apmąstymams.
„Didžioji savaitė – kulminacija viso gavėnios laiko. Ji prasideda su Verbų sekmadieniu, tuo momentu, kuomet Jėzus įžengia į Jeruzalę. Didžiąją savaitę mes apmąstome paskutinius Jėzaus gyvenimo įvykius: paskutinę vakarienę, kančią ant kryžiaus, mirtį ir prisikėlimą“, – kalbėjo Dominikonų vienuolyno vyresnysis Jokūbas Marija Goštautas.
Visas tridienis, kaip sako dvasininkas, turi savo reikšmes – Didijį ketvirtadienį kunigai meldžiasi už tarnystę ir vieni kitus, Didijį penktadienį mišių iš viso nebūna. Tai vienintelė diena metuose, kai vietoj maldos – vyksta vadinamosios Šv. Kryžiaus pamaldos. Ir jau Didijį šeštadienį – vyksta Krikšto pamaldos, bus galimybė norintiems ir pasikrikštyti.
„Velyknaktį mes pradedame su šviesos liturgija. Mes šventiname ugnį, pirmiausia, kaip priminimą, jog išrinktoji tauta buvo išvesta iš Egipto ugnies stulpo. Dievas ėjo, kaip ugnis“, – J. M. Goštautas.
Bus šventinamas ir vanduo, kaip apsišvarinimo simbolis. Svarbiausia, visą šią savaitę praleisti ramiai laukiant gražiosios atgimimo dienos.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.







































































































































































































































































