O kitų didmiesčių vadovai išjungti šildymo dar nesiryžta ir baiminasi galimų šalčių. Tuo metu daugybė gyventojų tokio delsimo nesupranta ir ragina greičiau šildymo sezoną baigti, tuo labiau, kad tūkstančiai žmonių klimpsta skolose.
Panevėžietė Janina džiaugiasi pastarąją savaitę užplūdusia šiluma. Ir nors balandis dar net neįpusėjo, moteris jau nebenori šildymo – sako, kam leisti pinigus už brangų šildymą, kai lauke puikūs orai ir ragina savivaldybę baigti šildymo sezoną.
„Pas mane šilta, viena siena tik laukan, viskas viduj, kai neatidarai, tikrai šilta. Šilumos man nereikia daugiau, sočiai, užtenka“, – tikina Janina.
Moteris už buto šildymą vasarį sulaukė 160 eurų sąskaitos ir gavo 50 eurų kompensaciją. Jei negautų kompensacijos, sako nežinanti, kaip reikėtų sudurti galą su galu.
„Jau buvau išsigandusi iš pradžių, sakiau neužteks pinigų, reiks skolon lįsti. Bet gal nereiks, pabaigsim kentėt, po poros mėnesių turbūt atjungs“, – kalba Janina.
Panevėžietei Janinai antrina ir senjorė Dana. Reikalauja greičiau šildymą baigti.
„Jau nereikia šildymo sezono, mažiau pinigų būtų. Pinigai labai išeina, pensiją gauni, išsidalina, žiūri, kad tik užtektų pavalgyti“, – sako Dana.
Ir daugybė kitų panevėžiečių tvirtina, kad šilumos namuose pakankamai, tad ragina savivaldybę užbaigti šildymo sezoną:
„Temperatūra leidžia atjungti, tikrai reikėtų. Užtenka, pasišildėme, ir taip šilta.“
„Nebent atšals, bet dabar galėtų jau nebešildyti.“
„Butuose šilta pakankamai, langą net atidarome, šilta.“
„Baigti jau reikia, vasaros laikas užeina.“
„Man tas pats, gaunu kompensaciją, tai dėl to nesijaudinu, dėl manęs gali šildyt, gali nešildyt.“
Tačiau Panevėžio savivaldybės vadovai šildymo sezono baigti dar nesirengia ir jo pabaigos ragina palaukti, esą, kad nesušaltų ne tik vaikai darželiuose ir mokyklose, bet ir ligoninių pacientai, kuriems savivaldybė turi užtikrinti komfortiškas sąlygas.
„Dar tikrai miestas neketina nutraukti šildymo, temperatūra svyruoja apie 10 laipsnių, labai yra nepastovi, kasmet, treti metai šildymo sezonas buvo baigiamas gegužės pradžioje, apie gegužės 6 pernai baigiamas buvo. Šiemet, manau, bus panašiai kaip praeitais metais“, – teigia Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Tuo metu sinoptikų žinios optimistinės – Lietuvą užplūdusi šiluma čia ir toliau laikysis, tad šildymo sezoną tęsti priežasčių nemato.
„Šildymo sezoną aš baigčiau, priežastis – virš Europos ir Vakarinės Azijos susidarė cirkuliacija, oras keliauja nuo Kazachstano, Pavolgės stepių šiltas pasiekė mus, turim, ką turim. Žvelgiant į priekį, cirkuliacija mažiausiai 10 dienų išliks. Panašūs orai išliks, gal kurią dieną vėsiau, bet bendras vaizdas artimiausias porą savaičių keistis neturėtų“, – tvirtina TV3 sinoptikas Naglis Šulija.
Nepaisant sinoptikų gerų žinių, štai ir Klaipėdos valdžia dar nesiruošia baigti šildymo sezono.
„Dabar kelios šiltesnės dienos, bet pažiūrėję kitos savaitės prognozes, bendra temperatūra 8–9 laipsniai, rekomendacija 10 laipsnių, svarstysim, bet greitų sprendimų nepriimsim“, – kalba Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
O Vilniaus savivaldybė nusprendė šildymo sezoną šiandien užbaigti. Administracijos direktorės sprendimu, jau nuo šiandien nebešils radiatoriai daugiabučiuose ir įstaigose, šilumą tieks tik vaikų darželiams ir ligoninėms.
„Nuo šiandien baigiame Vilniaus mieste šildymo sezoną, palaipsniui bus atjungti gyvenamieji pastatai, administraciniai, moksleivių atostogos, tikslinga atjungti jas, o darželius ir ligonines paliekame spręsti įstaigų vadovams pagal poreikį“, – aiškina Vilniaus savivaldybės atstovas Kęstutis Karosas.
Šį šildymo sezoną gyventojams masiškai teikus prašymus savivaldybėms gauti už šilumą kompensacijas, Vilniuje dar 18 tūkst. prašymų valdininkai net neišnagrinėjo – šiuo metu nagrinėja dar tik prieš keturis mėnesius, lapkričio pradžioje, gautus prašymus.
Šilumos tinklų atstovas žada, kad tie, kam kompensacijos vėluoja, jų sulauks, tik vėliau, galbūt vasarą gaus atitinkamai sumažintas sąskaitas už karštą vandenį. Tiesa, 7 tūkstančiai vilniečių tebėra skolingi šilumos įmonei apie milijoną eurų, vidutiniškai po pusantro šimto eurų.
„Pernai vidutinė skola buvo apie 200 eurų, šiemet 150–160 eurų. Naujoje statyboje nemokėta keletą mėnesių, 3 mėnesius nemokėta, jei sena statyba“, – sako „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovas Laurynas Jakubauskas.
Klaipėdos šilumininkai taip pat skundžiasi, kad gyventojų skolos didėja ir siekia beveik 4 milijonus eurų.
„Kalbant apie skolų sumas, jos išaugusios 180 tūkst. eurų, bet kaina sezono pradžioje buvo dvigubai didesnė nei pernai, tad laukėme dar baisesnės situacijos“, – teigia „Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius.
Kad ne tik Vilniaus, Kalipėdos, bet ir kitų šalies miestų gyventojai klimpsta skolose, patvirtina ir bendrovė „Creditinfo“. 260 tūkst. gyventojų vėluoja susimokėti ne tik už komunalines paslaugas, bet ir paskolų, lizingo įmokas.
„Energetikos kainų pokyčiai, infliacijos augimas, šildymo, elektros kainų pakilimas, žmonės pernai paskutinį ketvirtį bandė skolintis papildomai, mažiau mokėjo komunalinių ir kitų paslaugų sąskaitas“, – tvirtina „Creditinfo Lietuva“ atstovas Aurimas Kačinskas.
Beje, savivaldybės skundžiasi ne tik išaugusiais kompensacijų prašytojų mastais, bet ir pritrūkusios pinigų kompensacijoms išmokėti. Tad prašo socialinės apsaugos ir darbo ministeriją skubiau pervesti trūkstamus pinigus.
