Plačiau apie tai domėjosi laidos „Be Tabu“ komanda.
Vilniuje narkozombių pilnas stoties rajonas. Apsvaigę jie krenta kaip rudeniniai lapai. Kiti stovi sulinkę nuo dozės naštos. Šie žmonės apsvaigę nuo naujoviško, itin stipraus narkotiko – fentanilio.
„Fentanilis, pavyzdžiui, tai jis tave sulėtina. Bet kas lėtina jausmus ir pojūčius, tai įsivaizduokite – tavo dienotvarkė, disciplina – viskam reikia jėgų. Tu kaip Dievas tampi. Bet ten kiek? Minutei? Po to vėl atsigauni ir tu supranti, kad eina sau, tai aš ne Dievas, o vergas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tam, jog atsikeltum ryte, kažką eitum daryti, tau reikia pavartoti. Nes kitaip tu nebegali“, – apie tai, ką reiškia kovoti su priklausomybėmis, pasakoja dabar kitus išgyti mokantis Artiomas Kalčenko.
Narkotikus vartoja po mokyklos langais
Vilniaus Varpo suaugusiųjų mokyklos mokiniai zombiais virtusių žmonių vaizdus mato kasdien. Per mokyklos langą.
„Atrodo tiesiog kaip zombiai. Tiesiog, lyg smegenų neturi. Panašiai taip, kaip zombiai“, – pasakoja moksleivisi Ilja.
Su šia problema kovoja ne tik policija, bet ir Vilniaus Betmenas. Jis stoties rajone dirba kasdien – renka informaciją, fiksuoja narkotikų platintojus, perduoda policijai.
„Aš vienas sulaikiau keturis žmones su narkotikais. Įsivaizduojat? Tai čia galima sulaikyti, jeigu policija dirbtų, tokių cirkų nebūtų“, – sako Vilniaus Betmenas.
Visgi dar visai neseniai Betmenas buvo bejėgis – rado du nuo perdozavimo mirusius žmones.
„Be kelnių, švirkštas kaba. Aš moterį keliu, keliu, apsimoviau tas pirštines, keliu, keliu. Ji nejuda. Paskui pasižiūrėjau – visa išbalus, jau viskas. Tad iškviečiau tarnybas, atvažiavo greitoji, o paskui – policija. Ir pasakė, kad mirus“, – pasakoja Betmenas.
Tiesa, nors Betmenas visada pirmiausia stengiasi suteikti pagalbą, patys narkotikų vartotojai Renato nemėgsta. Net ruošia jam spąstus.
Buvę narkomanai pasakoja savo istorijas
Miroslavas neseniai ištrūko iš priklausomybės narkotikams gniaužtų. Pavyko tik per didžiausią košmarą.
„Aš vartojau heroiną. Du su puse mėnesio, kai pirmą kartą bandžiau mesti, sakau, sausai... Aš medieną nagais draskiau gyvai. Nagų neliko, nuplyšę visi nagai“, – apie tai, kaip bandė mesti vartoti narkotikus, pasakoja Miroslavas.
Narkotikai nėra pigus reikalas. Vartojantys nuolat ieško, iš kur gauti pinigų.
„Tai bus nuo 10 iki 20 eurų už dozę. – Kiek dozių reikia? – Dienai žiūrint, kokia tavo dozė, bet dažniausiai tolerancija kyla ir tau reikia vis daugiau ir daugiau. Tai tie žmonės, kurie stoty ir vartoja fentanilį arba kristalus, tai į dieną gali būti nuo 20 iki 30 čekių (dozių)“, – sako A. Kalčenko.
Susiveikti pinigų kasdienei dozei ne visuomet pavyksta. Todėl narkomanai vis labiau rizikuoja. Dažnai net nežino, ką vartoja. Dabar itin populiarūs kristalai – įvairių narkotikų miksas. Jie yra itin pavojingi, nes kiekviena dozė gali būti skirtinga ir neprognozuojama.
Artiomas Kalčenko pats ilgus metus vartojo.
„Pirmas dalykas, ką pabandžiau, buvo cigaretė. Man nuo cigaretės buvo sugriautas gyvenimas, galima taip pasakyt. Vartojimas keitė veidus – cigaretės, alkoholis, narkotikai, seksas“, – prisimena Artiomas.
Suprato, kad pasiekė dugną
Artiomas į priklausomybes smigo dar mokykloje. Norėjo pritapti, dėl to vartojo vis stipresnes medžiagas.
„Kai paragavau amfetamino, jautiesi realiai kaip Supermenas. Pradžioje ypač. Nes, pavyzdžiui, mes ten galėdavome su draugais nemiegoti po tris paras. Po to išsimiegi tas pačias tris dienas ir atrodo, nieko nebuvo – esi pilnas sveikatos. Man atrodė, kad tuo metu laimėjau aukso puodą, nes aš supratau, kad gyvena pilkoji masė, eina nuo 9 iki 5 į darbą, augina vaikus, visi tokie nelaimingi, o aš čia atradau tą gyslą ir man atrodo, kad pasaulis po mano kojom. Nes ta medžiaga tokį efektą priduodavo“, – prisimena Artiomas.
Artiomas suprato, kad papuolė į vergystę. Bet nieko negalėjo sau padaryti. Gyvenimas sukosi tik apie kitą dozę. Artiomas nuo pagundų pabėgo į Angliją. Susirado darbą, studijavo universitete. Bet vėl atkrito. Galiausiai jis prarado viską – santykius, namus, darbą. Tapo benamiu Birmingeme:
„Net neturėjau, už ką nusipirkti cigarečių. Tai arba paprašai ko nors, arba jau renki nuo žemės. Aš užaugęs Savanorių prospekte Vilniuje. Ir aš matydavau tuos benamius, kurie darydavo tą patį. Mes su draugais sakydavom, kad mes tai tikrai tokiais netapsime.“
Šiandien Artiomas jau daugiau nei aštuonerius metus gyvena blaiviai. Dirba „Alfa“ reabilitacijos centre, kuriame ir pats rado kelią į gyvenimą be svaigalų.
„Kartais nėra skirtumo, iš kokios tu šeimos, iš kokios tu aplinkos, tu tiesiog gali nukristi. Ir jeigu nebus šalia to, kuris tau padės, tai taip ir bus. Tai dabar man tik norisi, kad kuo daugiau žmonių lįstų iš ten. Mačiau labai daug sėkmės istorijų. Ir aš fokusuočiausi į sėkmės istorijas, negu į nesėkmės istorijas“, – sako Artiomas.
Kelias iš pragaro visada yra. Tereikia pasiryžti, rasti jėgų juo žengti.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laida „Be Tabu“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais, 19.30 val. per TV3!
Tekstas parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
