Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva ant demografinės prarajos slenksčio. Visuose šalies gimdymo namuose mažėja naujagimių. Šiemet jų beveik tūkstančiu mažiau nei pernai. Anot ekspertų, jaunos poros vis toliau atidėlioja šeimos pagausėjimą: moterys gimdo vis vėliau, dėl to dažnai neišvengia komplikacijų.

Lietuva ant demografinės prarajos slenksčio. Visuose šalies gimdymo namuose mažėja naujagimių. Šiemet jų beveik tūkstančiu mažiau nei pernai. Anot ekspertų, jaunos poros vis toliau atidėlioja šeimos pagausėjimą: moterys gimdo vis vėliau, dėl to dažnai neišvengia komplikacijų.

REKLAMA

Nepadeda ir pandemija, kuri esą išgąsdina ir atbaido dalį gyventojų nuo minčių apie gausią šeimą. Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje gydytojai savo pacientei Rūtai į rankas paduoda prieš porą dienų pasaulį išvydusį jos pirmagimį sūnų: „Planavome. Tiesiog pradėjome su vyru galvoti, kad norime šeimos, norime sūnaus ar dukros, taip ir gavosi. Atsirado Joris.“

Anot jaunos mamos, koronaviruso pandemija šiek tiek gąsdino jauną porą, tačiau šeima nusprendė savo planų nekeisti. Rūta jau užsimena galbūt norėsianti ir antro vaikelio: „Mūsų kažkaip labai neįtakojo, truputį gal bijojome pandemijos, bet labai ramiai reaguojame. Kol kas dar turim šitą paauginti, o paskui žiūrėsime, norėtumėme.“

REKLAMA

Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje gydytojai darbo turi vis mažiau. Medikai kasmet sulaukia dešimtadaliu mažiau naujagimių.

„Jeigu mes 2016-ais metais turėjom pakilimą dėl tam tikrų teritorinių aplinkybių pasikeitus gimdymo stacionarų skaičiui, mes turėjome 2300 naujagimių, tai jau 2020 metais tas skaičius – 1700“, – teigia moters ir vaiko klinikos vadovė Emilija Bogužienė.

Ši problema egzistuoja visuose Lietuvos regionuose. Šiemet per 10 mėnesių gimė apie 20600 kūdikių, tai yra beveik tūkstančiu mažiau nei pernai.

Naujagimių skaičius krenta kasmet. Per visus 2020-uosius Lietuvos ligoninėse, Statistikos departamento duomenimis, užregistruota beveik 24 tūkstančiai naujagimių. 2017-aisiais šis skaičius siekė beveik 29 tūkstančius.

„Aš matau, kad moterys gimdo vis vyresnės. O, kodėl? Tai čia kita pusė“, – sako akušerių ginekologų draugijos prezidentė Diana Ramašauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės, visų pirma, planuoja savo gyvenimą. Jie nori susikurti materialinį pagrindą ir tada tų vaikų nori susilaukti. Kitas momentas, šeimos nebeplanuoja daugiau nei 2 vaikus. Jos pagimdo 1, 2, sako: mums užtenka“, – sako E. Bogužienė.

Anot demografo Rolando Tučo, kiekvienais metais vidutinis gimdančios moters amžius pakyla beveik dviem mėnesiais, šiuo metu siekia 30,5 metų.

„Kuo toliau keičiasi vertybės kartose, moterų emancipacija, vis daugiau skiria lako sau, vėliau tuokiasi, karjerai daugiau laiko“, – tikina R. Tučas.

„Kai vyresnės moterys nutaria turėti vaikų, tai, be abejo, jos susiduria su problema, kad negali pastoti, po to gali ir nevisai sėkmingai išnešioti, gimsta neišnešioti naujagimiai, kurie reikalauja priežiūros. Per savo likusį reprodukcinį laiką moteris gali susilaukti tik vieno ar dviejų vaikų“, – aiškina D. Ramašauskaitė.

Naujagimių skaičių mažina ir saugumo jausmo trūkumas. Esą jaunos šeimos nerimauja dėl savo finansinės ateities, įtampos prideda ir koronaviruso pandemija. Mat trūksta paslaugų, kurios dėl aukštų COVID-19 sergamumo rodiklių tapo sunkiai prieinamos.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes netgi sukūrėme specialią liniją, kuri buvo skirta nėščiosioms. Neišnešiotų naujagimių susilaukusioms šeimoms, nes visi pastrigo per pandemiją ligoninėje, gimdant. Skambino net ir vyrai tėčiai, kurie verkė patys į ragelį būdami atskirti nuo savo moters, kuri patyrė krizinį nėštumą. Susilaukė neišnešioto, sergančio“, – pasakoja iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė.

Nevyriausybinės organizacijos prašo valdžios sukurti geresnę psichologinės, emocinės pagalbos sistemą jaunoms šeimoms.

„Į ką tikrai yra sukoncentruota nemažai pastangų ir mano asmeninių, tai yra šeimos paketo iniciatyva. Į palankesnės aplinkos kūrimą. Praktiniai sprendimai, kurie dažnu atveju nereikalauja net papildomų lėšų. Ar tai būtų vaikų kambariai įstaigose, ar tai būtų 4 darbo dienų savaitė“, – kalba Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Priešingai nei dalis Seimo opozicijos, valdantieji mano, kad gausi finansinė parama šeimoms – ne visada duoda vaisių.

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdys su Lenkija, buvo bandoma viską daugiau mažiau pastatyti ant didesnių išmokų vaikams. Ant piniginės paramos. Matėsi, kad tas gimstamumo norimo rodiklio nedavė“, – sako Seimo narys Mindaugas Lingė.

„Šiuo metu yra paimta tam tikra pauzė šeimos stiprinimo priemonėse, nes vaiko pinigai auga labai simboliškai lyginant su tuo, kiek auga išmokos kitoms grupėms“, – komentuoja frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Demografai pateikia liūdnas prognozes. Spėja, kad Lietuvoje metinis naujagimių skaičius per dešimtmetį gali nukristi iki 15 tūkstančių, tai yra dar 9 tūkstančiais mažiau nei pernai.

Čia ne piniguose esmė, o požiūris į daugiau vaikų turinčią šeimą. Anais laikais pinigų niekas neduodavo, bet reta šeima turėdavo vieną vaiką, daugumoje šeimų augo 2 -3 vaikai. Niekas nesityčiodavo iš daugiavaikių motinų, jas nuo 50 metų jau išleisdavo į pensiją, niekas nekomandavo kaip vaikus auginti. Jei anksčiau motinos eidavo pakeltom galvom, išdidžios, tai dabar nedrąsu ir pasakyti, kad turi daugiau vaikų - tuoj priklijuojamos asocialių etiketės. Jei mes nebegerbiam motinos, tai nebėra ir vaikų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų