Apie tai, ar nesijaučia nuskriausti, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringos gyventojų yra mažiausiai, tankumas nėra didelis, tačiau vis tiek yra priskirti prie juodųjų savivaldybių. Ar nesijaučiate nuskriausti?
D. Jasaitis: Reikia pamatyti lentelę, kad esame raudoni. Juodi buvome prieš savaitę, bet matyt sprendimai buvo ruošiami tada ir esame tokie priskirti. Teisybės dėlei, noriu pasakyti, kad mūsų gyventojų yra pas gerbiamą Remigijų mieste (Vilniuje – red. past.) ir Kaune, tad ne visi lentelėje esantys ligoniai net fiziškai yra mūsų savivaldybėje.
Liūdime, kad taip yra. Su verslu pasikalbėjus, nebežino, nes balandžio mėnesį priiminėjami darbuotojai į darbą, nebežino verslas, ką daryti, ar ta formulė galios nekeičiama ištisus metus, ar ji bus keičiama. Manau, kad ji taikoma turbūt didiesiems, milijoniniams miestams Europoje, bet tikrai ne ten, kur tankumas yra kaip pas mus, kvadratiniais kilometrais skaičiuojamas.
Taip pat noriu pasakyti, kad 80 procentų visų rizikos grupių žmonių pas mus yra paskiepyti. Ne tik aštuoniasdešimtmečiai, bet ir visokių lėtinių ligų turintys Neringoje jau yra paskiepyti. Tai negi formulėje skiepų apskritai nėra jokios dedamosios, kur į tai žiūrima?
Keista dar ir tai, kad Klaipėda yra tokia pat raudona kaip ir mes, tai kodėl Neringa su septyniais šiuo metu sergančiais žmonėmis ir 80 procentų paskiepytų rizikos grupių žmonių negali nuvykti į Klaipėdą kažko įsigyti? Daugelį buitinių priemonių įsigyti galima tik Klaipėdoje, jos fiziškai tiesiog nevežamos į Neringą, nes, kaip žinome, daugelis kompanijų nepristatinėja kaip kitur į namus prekių. Esame visiškai uždaryti.
Aišku, didžiausia nežinia dėl kito mėnesio. Mums balandis, gegužė yra kritiniai mėnesiai, kada jei nesusikomplektuos viešbučių darbuotojai, kavinių, restoranų ir kitų paslaugų, praktiškai vėliau mes jų net negausime, nes žmonės bus susiradę tuos sezoninius darbus kitur. Turime didelį didelį nerimą ir tikimės, kad diskusija su Vyriausybe prasidės.
Ponas Šimašiau, ar jums neatrodo, kad Vilnius patenka į tą sąrašą vien todėl, kad yra didžiausias miestas, vilniečių yra daugiausiai, jie yra statistiškai turtingiausi ir kad nepradėtų važinėti po kurortus, tiesiog uždarė, kad virusas neišplistų?
Aš tai nelabai suprantu, kodėl vilnietis gali nuskristi į Maldyvus, ar į Meksiką, ar į Tenerifę, bet nenuvažiuoti į Kuršių Neriją ar Varėną, kaimo turizmo sodybą arba kažkokią kitą sodybą. Man tas yra sunkiai suvokiama. Aš suprantu, kad yra vietų, kur gali būti potencialūs židiniai, kur didelė žmonių koncentracija, bet vėlgi – Lietuvoje yra tikrai daug erdvės ir yra vietų, kur galima būti, izoliuotis, ilsėtis. Tai kodėl mes taip nemylime savo turizmo sektoriaus? Žinau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija kelia tą mintį, bet kodėl Vyriausybė nedrįsta to priimti, kodėl žmones siunčiame į Meksiką, o ne į Varėną ar Neringą – aš to nesuprantu.
Ponas Dariau, jūsų akimis, ar iš tikrųjų gali būti taip, kad jeigu Vilniaus ar Klaipėdos gyventojai užplūstų Neringą, situacija būtų sudėtingesnė, virusas labiau išplistų? Ar įmanoma Neringoje poilsiauti saugiai?
Vakar kaimynas parodė žinutę, kur buvo mėnesiui rezervuotas Neringoje kambarys. Dėl nežinomybės, beje, irgi vilniečiai, labai atsiprašo, bet nusipirko į Tenerifę mėnesiui atostogų, nes nežino, ar bus išleisti į Neringą atvykti, kai į Tenerifę tuo metu įskristi galės. Tai liūdna gauti tokias žinutes, kad mūsų vietoje uždirbti pinigai išvažiuoja į kitas šalis. PVM, akcizas, visi kiti mokesčiai lieka valstybės kišenėje, tiesiog mes jų kažkodėl nenorime pasilikti. Pritarčiau, kad labai keista ir nežinau, kodėl vis dar taip yra.
Neringoje yra 50 kilometrų paplūdimių, pusė Lietuvos paplūdimių, tai koks gali būti nesaugumas? Yra ribotas skaičius poilsio vietų, jų daug nėra. Mes galime apnakvydinti iki 12 tūkstančių gyventojų, išsimėtę per keturis miestelius. Ta prasme, vis tiek visiems turbūt būtų po kvadratinį kilometrą, jei norėtų laikytis socialinių atstumų. Aišku, kad saugu, o virusas bus.
Aš manau, kad po metų mes kalbėsime apie labai blogus sprendimus dėl šių užsidarymų, kalbės, aišku, visas pasaulis apie tai, nes ilgainiui, tie procentai mirusiųjų ar sunkiai persirgusių vis tiek bus tokie patys. Matome, kad jis banguoja ir banguos. Reikia su tuo susitaikyti, kuo stipriau vakcinuotis ir būsime saugūs.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
